• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Per 2013 m. sausio ir vasario mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 10,185 tūkst. dirbančiųjų, tai yra 58 proc. daugiau nei per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Tuomet sudarytos 6436 naujos pensijų kaupimo sutartys. Tokius duomenis skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondas, registruojantis naujas pensijų kaupimo sutartis.

Per 2013 m. sausio ir vasario mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 10,185 tūkst. dirbančiųjų, tai yra 58 proc. daugiau nei per atitinkamą 2012 m. laikotarpį. Tuomet sudarytos 6436 naujos pensijų kaupimo sutartys. Tokius duomenis skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondas, registruojantis naujas pensijų kaupimo sutartis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šie daugiau kaip 10 tūkst. dirbančiųjų anksčiau nekaupė ir tik dabar prisijungė prie maždaug milijono pensijų kaupimo dalyvių. Tačiau jų pensijų kaupimo sutartys jau sudarytos pagal naują modelį, numatytą rudenį priimtuose pensijų kaupimo sistemos reformos įstatymuose.

REKLAMA

Į šių asmenų sąskaitas pasirinktame pensijų fonde valstybė jau šiemet perves 2,5 proc. asmens gaunamų pajamų, nuo 2014 metų - 2 proc., o nuo 2020 m. ši dalis padidės iki 3,5 proc. Naujieji pensijų dalyviai sutiko mokėti papildomas įmokas (1 proc. savo gaunamų pajamų 2014 m., 2 proc. - nuo 2016 m.), o valstybė jiems įsipareigojo mokėti papildomą įmoką (1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio 2014 m., 2 proc. - nuo 2016 m.).

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausią valstybės paramą pajus mažas pajamas gaunantys dirbantieji, nes valstybės papildoma įmoka bus skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, todėl jie iš valstybės gaus daugiau nei uždirbantys didesnes sumas.

Naujosios pensijų kaupimo tvarkos įgyvendinimas prasidėjo intensyviai, yra didelis žmonių susidomėjimas. Priėmus naujuosius įstatymus nuo praėjusių metų lapkričio intensyviai dirbo tiek pensijų kaupimo bendrovės, tiek "Sodra" ir kitos su pensijų kaupimu susijusios valstybės institucijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Pensijų kaupimo bendrovės buvo priverstos skubiai investuoti papildomas dideles lėšas į pasiruošimą sistemos reformai - IT sistemų pakeitimus, klientų informavimo sistemas, naujų taisyklių, atitinkančių naujus įstatymus ir naują įmokų struktūrą, pakeitimą ir parengimą, jų suderinimą su Lietuvos banku. Taip pat bendrovės turėjo pakeisti turimą informacinę šviečiamąją medžiagą, iš naujo apmokyti šimtus savo ir partnerių darbuotojų, juos supažindinti su pokyčiais", - sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

REKLAMA

Po trijų savaičių visi dirbantieji, turintys iki šių metų sausio 1 d. pasirašytas pensijų kaupimo sutartis, galės pasirinkti, kaip nori elgtis toliau. Per balandžio-rugpjūčio mėnesius jie savo pensijų kaupimo bendrovėje galės pareikšti norą arba kaupti papildomai tokiu pat principu, kaip ir naujai pasirašantieji sutartys, arba stabdyti kaupimą. Jeigu per šį laikotarpį jie neišsakys savo ketinimų, į jų sąskaitas bus pervedama minimali įmoka, lygi 2 proc. (vėliau - 3,5 proc.) asmens gaunamų pajamų.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 m. siekiant išvengti "Sodros" mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginus su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš "Sodros".

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų