Dabartinės naftos kainos – tik tarpinė stotelė, galimybė pasiruošti netrukus laukiančiam naftos šokui, kai vienas barelis kainuos 200 JAV dolerių. Tokią kainą apokaliptinėmis naftos išteklių Saudo Arabijoje prognozėmis garsėjantis buvęs JAV prezidento G.W. Busho patarėjas energetikos klausimais Matthew Simmonsas vadina visai realia.
Vokietijos dienraštis “Süeddeutsche Zeitung”’ paskelbė interviu su M. Simmonsu, kuriame jis aiškina, kodėl pasaulio bendruomenė turi būti pasiruošusi dar didesniam naftos kainų augimui.
Pasak “Süeddeutsche Zeitung”, JAV administraciją energetikos klausimais konsultuojančio Matthew Simmonso knyga “Sutemos dykumoje: artėjantis Saudo Arabijos naftos šokas ir pasaulio ekonomika”, kurioje jis perspėja apie besibaigiančias naftos atsargas Arabijos pusiasalyje, Jungtinėse Valstijose sukėlė karštas diskusijas. JAV vyriausybė jam pavedė išanalizuoti pasiūlą pasaulinėje naftos rinkoje. Pateikiame jūsų dėmesiui kiek sutrumpintą interviu tekstą.
- Pone Simmonsai, šiandien naftos kaina viršija 60 dolerių už barelį. Nerimsta debatai, ar pasaulyje jau pasiekta naftos gavybos viršūnė, ir jei taip, kokių pasekmių tai galėtų turėti?
- Aš negaliu nurodyti konkrečios datos, galiu tik pasakyti, kad atsižvelgiant į naudojamą techniką ir gavybą šiuo metu žinomuose telkiniuose, naftos nebus išgaunama daugiau, nei jos išgaunama dabar. O tai yra 2005 m. gruodžio mėnesį atitinkančios gavybos apimtys, tai yra, 75 milijonai barelių (1 barelis - 158,988 l) kasdien. Jau tada naftos paklausa viršijo šias apimtis beveik 10 mln. barelių. Tai buvo kompensuojama kartu su nafta išgaunamomis gamtinėmis dujomis, kurios naudojant brangią techniką atšaldomos, suskystinamos ir parduodamos kartu su nafta.
- Kitaip tariant, gali būti, kad mes jau esame pasiekę maksimalų gavybos lygį?
- Negalima atmesti tokios galimybės, tačiau negaliu to įrodyti. Vienoje ar kitoje verslovėje dar galima padidinti gavybos apimtis. Tereikia tik pumpuoti į gręžinius daugiau vandens, kad nafta tekėtų greičiau. Nauji dideli telkiniai, kurie leistų padidinti gavybą, buvo pradėti eksploatuoti dar 1970 m.
- Tačiau kiekvieną dieną gali būti atrasta naujų telkinių – jei ne Saudo Arabijoje, tai Rusijoje, Venesueloje ar kurioje nors kitoje naftos turtingoje šalyje?
- Teoriškai - taip, tačiau praktiškai vargu ar įmanoma. Didieji naftos koncernai kasmet investuoja iki 20 milijardų dolerių į naujų telkinių žvalgybą ir įsisavinimą, tačiau iki šiol be didesnės sėkmės. Dauguma naftos koncernų per paskutiniuosius 5 – 6 metus augo tik dėl kitų kompanijų įsigijimo ir gavybos savo senuose telkiniuose.
- Jūsų knygoje “Sutemos dykumoje” kalbama tik apie naftos telkinius Saudo Arabijoje. Kodėl sutelkėte dėmesį tiktai į juos?
- Saudo Arabija turi strateginę reikšmę būtino gamybos pajėgumų plėtimo požiūriu. Šalies, kurioje kasdien išgaunama beveik 8 milijonai barelių naftos, įnašas į pasaulinę gavybą yra labai svarbus. Teigiama, kad Saudo Arabija turi didelių naftos rezervų, taip tvirtina ir valstybinis koncernas “Aramco”, ir esą ji pajėgi, jei tik prireiktų, išgauti naftos daugiau, nei išgauna dabar. Aš norėjau įsitikinti tokių teiginių pagrįstumu dar ir dėl to, kad dauguma apsirūpinimo nafta ateities modelių grindžiami būtent šiomis optimistinėmis prognozėmis.
- Ir kokių išvadų priėjote?
- Aš peržiūrėjau apie 200 techninių naftos telkinių Saudo Arabijoje tyrimų. Sutinkamai su jų duomenimis, šalis 90 proc. eksportuojamos naftos išgauna 7 milžiniškuose telkiniuose, kurie jau eksploatuojami nuo 30 iki 40 metų. Gavybos apimtis išlaikyti padeda tai, kad į telkinius pripumpuojama labai daug vandens. Jo reikia, kad būtų išlaikytas slėgis požeminiuose telkiniuose ir užtikrinamas gavybos lygis. Daugumoje telkinių, kurie “Aramco” koncerno sąraše pažymėti kaip nauji, niekada ilgesnį laiką nebuvo išgaunama reikšmingesnių naftos apimčių. Be to, sąraše yra sričių, kurios niekada intensyviai nebuvo žvalgomos.
- Ką tai reiškia?
- Dokumentiškai patvirtinti Saudo Arabijos naftos gavybos pajėgumai sudaro maždaug 10 milijonų barelių per dieną. Tai tik pusė tų 20 – 30 milijonų, kurie įtraukti į apsirūpinimo nafta per artimiausius 20 - 30 metų teorinius modelius. Dėl nuolat didėjančios paklausos tai sukels naftos kainų augimą. Visai realu, kad naftos kaina iki 2010 metų pasieks 200 dolerių.
- Jei nutiks taip, kaip jūs sakote, kokių pasekmių tai gali turėti jūsų šaliai? JAV suvartoja daugiau nei 10 proc. pasaulio naftos.
- Be jokių abejonių, reikia taupyti energiją, ir ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Vien automobilių degalams sunaudojama apie 70 proc. visos išgaunamos naftos. Jei mums pavyks sumažinti naftos vartojimą, galėsime ilgiau naudotis šiuo energijos šaltiniu ir tuo pat metu ieškoti naujų.
- Tai yra, reikia mažiau važinėti automobiliais. Ar jūs manote, kad tai realu?
- Šiuolaikinės ryšio priemonės, tarp jų ir internetas, suteikia galimybę dirbti esant bet kurioje vietoje, taip pat ir namuose. Tačiau tai supranta toli gražu ne visi. Kuo didesnė naftos kaina, tuo labiau mes turim susimąstyti. Mes privalome galvoti apie deglobalizaciją.
- Kaip jūsų tyrimų išvados buvo įvertintos Vašingtone? Jūs priklausote prezidento Busho “greitojo energetinio reagavimo” komandai...
- Aš niekad tiesiogiai nedalyvavau “Task-Force” veikloje. Mano kompanija, kuri specializuojasi analitinių energetikos sektoriaus tyrimų srityje, pateikė prezidento administracijai svarbiausius duomenis apie naftos rinkos būklę. Vyriausybė nurodė Nacionalinei naftos tarybai išanalizuoti visą informaciją, vertinimus ir išvadas apie maksimalų gavybos lygį. Tyrimo rezultatus planuojama paskelbti antrąjį 2007 m. ketvirtį.
