Praėjusią savaitę svarstant ateinančių metų „Sodros“ biudžetą Vyriausybė pastebėjo, kad nebeišsitenka į pajamas, kaip buvo žadėta, ir netikėtai pranešė, kad biudžeto deficitas (apie 1,1 mlrd. litų) guls ant mokesčių mokėtojų pečių ir nuo sausio socialinio draudimo mokestis bus padidintas nuo 3 iki 4 proc., o naujas tarifas jau įskaičiuotas į biudžeto projektą.
Prasidėjo „kelias į niekur“?
Toks drastiškas Vyriausybės poelgis susilaukė didelio atgarsio tarp ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų, verslininkų, net Seimo narių ir buvo pavadintas „didele klaida“, „akmeniu ant galvos“, „keliu į niekur“, „smūgiu į paširdžius“ ir kt. nemaloniais epitetais.
Mokesčio didinimo iki 4 proc. nepalaikė ir Trišalė taryba, ir šalies prezidentas, tačiau Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovai nesutarė dėl kitų galimų būdų, kuriais galima padengti „Sodros“ deficitą.
UAB „Skolų išieškojimo biuro“ (SIB) atlikta apklausa parodė, jog 85,7 proc. verslininkų mano, jog socialinio draudimo mokesčio padidinimas sukeltų dar didesnį ekonomikos nuosmukį. Pasak SIB direktoriaus Almanto Čelkono, nors mokesčių didinimas nežymus, tačiau pasekmės jau dabar baugina šalies gyventojus, mat ekonominių sunkumų našta guls tik ant vartotojų ir verslininkų, o pastarieji šios naštos gali ir nepakelti, ypač kai ekonominė politika Lietuvoje verslui toli gražu ne pati palankiausia.“
„Tokie valdžios sprendimai turėtų būti priimami kur kas anksčiau, dar planuojant socialinių išmokų didinimą. Be to, turėjo būti pagrįsti ilgalaike pajamų prognoze, o dabartinė padėtis rodo finansų politikos nenuoseklumą“ - teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto“ („LLRI“) direktorius R. Šimašiaus.
Problema ir galimi sprendimai
Pagrindinis argumentas, kodėl būtina kelti tarifą, yra Seimo priimtos teisės aktų pataisos, kuriomis nuspręsta vidutiniškai 75 litais didinti pensijas, kompensuoti prarastas pajamas dirbusiems pensininkams, didinti motinystės ar tėvystės pašalpas ir pailginti jų mokėjimo terminą iki 2 metų. Tačiau ekonomikos ekspertai tvirtina, kad ne mokesčių didinimu reikia spręsti problemas ir ragina Vyriausybę mažinti mokesčių naštą bei subalansuoti valstybės finansus.
„Kai valstybė didina mokesčius sudarydama verslui geras sąlygas plėtotis ir augti, verslininkams nekyla keblumų ar papildomų klausimų, tačiau tuomet, kai aplinkui tvyro ekonominės krizės atmosfera, valstybei derėtų palaikyti savo piliečius ir verslininkus, suteikiant lengvatų ar ieškant kiek galima palankesnių sprendimų. Tik tuomet pajėgsime išlaikyti ir save, ir valstybę” – sako A. Variakojis.
Tarifas buvo sumažintas du sykius
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas Lietuvoje buvo sumažintas du kartus (nuo 33 proc. iki 27 proc. 2006 liepos 1 d. ir nuo 27 proc. iki 24 proc. 2008 sausio 1 d.) ir abiem atvejais pajamų iš šio mokesčio buvo surenkama daugiau negu prieš sumažinimą. R. Šimašius teigia: „Mažesni mokesčiai skatina daugiau dirbti ir taupyti, taigi ir investuoti bei gaminti, o tai sudaro prielaidas ekonomikos augimui. Taip didėja gyventojų pajamos ir įmonių pelnas, sumažėja paskatų verstis šešėline veikla ir nuslėpti mokesčius, kadangi mažiau mokesčių reikia sumokėti valstybei“.
Mokesčių didinimo pasekmės
Pasaulio banko atliekamas „Doing bussiness“ verslo sąlygų pasaulyje tyrimas darbo santykių reglamentavimo reitinge 2008 metais Lietuvai skyrė 124 vietą iš 178.
Šiame vertinime Lietuva užima tik 71 vietą pagal tai, kaip Lietuvos įmones slegia mokesčiai.
„Jau dabar pastebima, jog sparčiai daugėja atleidžiamų darbuotojų ir bankrutuojančių įmonių, o pakilus mokesčiams dar labiau sumažės verslo konkurencingumas, investicijos tiek į privatų, tiek į valstybinį kapitalą, sumažės bendras vidaus produktas, sulėtės ūkio augimas – visa tai atsilieps darbo našumui, nedarbo ir socialinės atskirties didėjimu. O tai jau visos visuomenės problema, tokie veiksniai turės įtakos išaugusiam nusikalstamumo, savižudybių skaičiui, padidėjusiam alkoholio ir narkotikų vartojimui“, - įsitikinęs SIB direktorius A. Čelkonas.
Mokesčių didinimas taip pat atveria kelią šešėliniam verslui. Manipuliacijos PVM (PVM įgijimas iš valstybės biudžeto ar jo išvengimas apgaule) yra vienas populiariausių sukčiavimo būdų, kurio rodikliai Lietuvai taip pat nėra palankūs. Didinant mokesčius neabejotinai išaugs tikimybė, kad mokesčių vengimas dar labiau ūgtels, o išaugus jo mastui, valstybė nesulauks tikėtinų įplaukų į biudžetą.
Nepalanki verslui mokestinė sistema
Ekonominio pakilimo laikai baigėsi, o sunkmetis tik įsibėgėja. Verslo pasaulio atstovai jau kurį laiką ne tik kalba, bet ir visokiausiais įmanomais būdais stengiasi maksimaliai sumažinti išlaidas, kad galėtų išlikti konkurencingi tokiu sudėtingu metu.
Nepalanki verslui mokestinė aplinka yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje bankrutuoja daug įmonių, tad Vyriausybė turėtų būti apdairesnė svarstydama mokesčių tarifo projektus, juk kuo daugiau veikiančių įmonių, tuo daugiau mokesčių surenkama į valstybės biudžetą.
Makroekonomikos ekspertų teigimu, tokios šiandieninės ekonomikos realijos labiausiai paveiks naujas, neseniai susikūrusias įmones. Tam pritaria ir SIB direktorius A.Čelkonas: „Ilgametės patirties metu įsitikinome, kad sunkiu ekonomikos laikotarpiu su užgriuvusiais nemalonumais sunkiausiai susitvarko naujai įsteigtos įmonės.
Atsižvelgdami į naujai įsteigtų įmonių interesus rengiame naują projektą „Pagalbos ratas jaunam verslui“. Manau, tai bus patikima pagalba jaunoms įmonėms, nes ekonominė situacija kol kas tik blogėja. Savo projekte numatėme daug lengvatų tokioms įmonėms: nuolaidos dėl skolų išieškojimo, konsultacijos įvairias klausimais, patikimų partnerių paieška ir daugelis kitų. Jau vien profesionaliai parengta sutartis ar informacija apie patikimas ir nepatikimas įmones gali padėti išvengti didelių nemalonumų ir suteikti įmonei ,,pagreičio“, siekiant išsikovoti tvirtesnes pozicijas rinkoje.“
