„Estai vykdo projektą, jie, kaip mes, į terminus telpa. Su latviais turime daugiau iššūkių, tačiau manau, kad pasikeitus vyriausybei ir jeigu šitas premjeras bus toliau premjeru Latvijoje, o panašu, kad bus, tai projektas iš to mirties taško turėtų pajudėt Latvijoje“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė J. Taminskas.

Baltijos šalims susitarus pratęsti „Rail Baltica“ pirmojo etapo įgyvendinimo terminą iki 2034 metų, ministras kartoja, kad Lietuva toliau laikosi ankstesnio plano projektą įgyvendinti iki 2030-ųjų.

„Lietuvos pusėje nėra daug broko. Yra tam tikri rangovų padaryti galimai pažeidimai statyboje. Yra teisinės priemonės, ką „LTG Infra“ sprendžia, ir turės tas, kas yra netinkamai pastatyta, pataisyti, perstatyti“, – sakė ministras.

Pasak J. Taminsko, „jokia čia naujiena“, kad projektas pabrango, nes dėl vėlavimo jis tapo dešimtmečio projektu.

Kaip rašė BNS, prieš dvi savaites G. Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderiais paragino ES vadovus skirti pakankamą finansavimą projektui.

Lietuvoje statoma 114 kilometrų pagrindinės linijos, įskaitant atkarpas, kuriose jau pradėta kloti bėgius, o visose Baltijos šalyse beveik pusė linijos jau statoma arba parengta statyboms.

Lenkijoje neseniai patvirtintas beveik 95 kilometrų geležinkelio tiesimas Balstogės–Elko atkarpoje.

Pirmojo projekto etapo, kai viena „Rail Balticos“ vėže bus sujungtos Baltijos šalys su Europa, vertė trijose Baltijos valstybėse turėtų siekti 15,3 mlrd. eurų, o iš viso projekto kaina įrengiant antrąjį geležinkelio kelią galėtų siekti 23,8 mlrd. eurų.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.