Lietuvos banko (LB) Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stalilionienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kur ieškoti tikrosios paskolos kainos, kaip palyginti skirtingus pasiūlymus ir ką patikrinti prieš pasirašant sutartį.
0 proc. palūkanų – ar paskola tikrai nieko nekainuos?
Užrašas „0 proc. palūkanų“ reklamoje gali sudaryti įspūdį, kad grąžinsite tik tiek, kiek pasiskolinote. Tačiau sutartyje dar gali būti kitų mokesčių.
„Reklamos su 0 proc. palūkanų norma yra būtent naudojamos kaip masalas. Tam, kad žmogų užkabintų ant palankios informacijos ir šiek tiek, tarkime, užmaskuojant ar paslepiant tą kitą informaciją apie kainą“, – tikino ji.
Todėl reklamoje verta paieškoti tipinio pavyzdžio. Jame nurodoma, kiek konkreti paskola kainuotų, per kiek laiko ją reikėtų grąžinti ir kokie mokesčiai būtų taikomi. Pašnekovė priminė, kad tokį pavyzdį reikia pateikti ir tada, kai reklamoje vietoj nulio pavaizduotas, pavyzdžiui, riestainis.
„Jeigu matote 0 proc. palūkanų normą reklamoje ir kartu teiginį, kad „nieko nekainuoja“ arba „be pabrangimo“, galite būti ramūs, kad tokiu atveju, tikėtina, kreditas tikrai jums nieko nekainuos. Tai reiškia, kiek jūs pasiskolinsite, tiek per sutarties terminą ir sugrąžinsite.
Tačiau jei matote 0 proc. palūkanų normą ir šalia – tipinį pavyzdį, kuris privalo būti pateiktas ne mažesniu, ne blyškesniu šriftu negu palūkanų norma, tai jau tame pavyzdyje tikėtina rasite, kad bus kažkoks sutarties sudarymo, administravimo mėnesinis mokestis“, – aiškino R. Stalilionienė.
Kas yra BVKKMN ir kaip palyginti paskolų kainas?
Vienas kreditorius gali siūlyti 1 000 eurų paskolą dvejiems metams su 10 proc. metinėmis palūkanomis ir be papildomų mokesčių. Kitas tokią pačią sumą tam pačiam laikui skolintų su 8 proc. palūkanomis, tačiau dar taikytų sutarties sudarymo ir mėnesinį administravimo mokestį.
Tad paskola su 8 proc. palūkanomis, pridėjus visus mokesčius, gali būti brangesnė už tą, kuriai siūloma 10 proc.
„Mano nuomone, toks svarbiausias kriterijus, kuris leidžia nuspręsti, ar pasiūlymas yra ekonomiškai naudingas, tai yra tas ilgas, jūsų minėtas terminas BVKKMN, sutrumpintai. Tai reiškia bendros vartojimo kredito kainos metinė norma“, – komentavo R. Stalilionienė.
Į šį procentais išreikštą skaičių įtraukiamos ne tik palūkanos, bet ir kiti privalomi paskolos mokesčiai. Tad lyginant vienodą sumą ir grąžinimo laiką mažesnė BVKKMN bus lygi pigesnei paskolai.
Taip pat verta pasižiūrėti į bendrą grąžinamą sumą. Ji parodo, kiek pinigų iš viso turėsite atiduoti kreditoriui – grąžinti pasiskolintą sumą, sumokėti palūkanas ir kitus kredito mokesčius. Pasirinkus trumpesnį terminą, mėnesio įmoka gali būti didesnė, tačiau palūkanų iš viso sumokėtumėte mažiau.
„Ilgesnis terminas leidžia mokėti mažesnę įmoką, bet per ilgesnį laikotarpį kreditu naudojamasi ilgiau ir bus priskaičiuota daugiau palūkanų“, – paaiškino pašnekovė.
Kokios vartojimo paskolų palūkanų ir mokesčių ribos?
Palūkanos yra mokestis už pasiskolintus pinigus. Be jų, gali tekti sumokėti už sutarties sudarymą, kas mėnesį – už jos administravimą, o kai kuriais atvejais prisideda ir sutartyje reikalaujamas draudimas.
„Esame turėję tokių vartotojų, kurie sudarė paskolų sutartis, kurį laiką jas vykdė, o po to kreipėsi į mus. „Vaje, vaje, tik dabar pamačiau, kiek daug turiu sumokėti sutarties sudarymo ar kredito administravimo mokesčio.
Tai mes ir stebimės. Ta informacija turėjo būti ir buvo pateikta prieš sudarant sutartį, buvo suteikta laiko su ja susipažinti. Ta pati informacija buvo sutartyje ir ji buvo pasirašyta“, – pasakojo ji.
Įstatyme numatyta, kad kredito kaina laikoma per didele, kai metinių palūkanų norma viršija 75 proc. ir taip pat kitos kredito išlaidos per dieną viršija 0,04 proc. pasiskolintos sumos. Pasiskolinus 1 000 eurų, 0,04 proc. būtų 40 centų per dieną.
Nuo 2026 metų lapkričio 20 dienos šis įstatyme nurodytas 75 proc. metinių palūkanų dydis mažės iki 40 proc. Atskira riba taikoma visai kredito kainai – palūkanos ir kiti į ją įtraukiami mokesčiai negali viršyti pasiskolintos sumos.
Pasiskolinus 1 000 eurų, palūkanos ir kiti kredito mokesčiai negali viršyti dar 1 000 eurų. Taigi, laiku vykdant sutartį bendra grąžinama suma negalėtų būti didesnė nei 2 000 eurų.
Kaip išsirinkti paskolą ir ką patikrinti sutartyje?
Pirmiausia LB specialistė pataria įvertinti, ar paskolos apskritai reikia. Tuomet – pasirinkti konkrečiam pirkiniui tinkamą paskolą, pavyzdžiui, automobiliui ar būsto remontui.
„Trečias žingsnis, būtinai reikėtų kreiptis į bent kelis kreditorius, nes jų rinkoje yra labai daug. Rinka yra konkurencinga, tikrai įmanoma gauti tas palankiausias, ekonomiškai geriausias paskolos sąlygas. Gavus sąlygas, būtinai palyginti tarpusavio pasiūlymus, išsirinkti vieną ir jį išsirinkus labai atidžiai perskaityti visas sutarties sąlygas.
Suprantu, kad sutartis yra didelės apimties dokumentas ir neretai, ypač bendroji sutarties dalis, parašyta smulkiu šriftu, daug teksto ir sąlygų. Tai bent jau reikėtų skirti laiko ir pastangų perskaityti sutarties specialiąją dalį, kurioje ir būna aprašytos visos sąlygos, kurios atliepia tą konkretų pasiūlymą. Kredito suma, terminas, visi mokesčiai, visa kaina, kurią turėsiu sumokėti, pateiktas mokėjimo grafikas“, – patarė R. Stalilionienė.
Kiek pajamų galima skirti vartojimo paskolų įmokoms?
Skolinantis vartojimui pagal bendrą taisyklę visoms kredito įmokoms per mėnesį galima skirti ne daugiau kaip 40 proc. tvarių pajamų. Skaičiuojamos ir jau mokamos įmokos, ir naujos paskolos įmoka. Tvariomis laikomos reguliariai gaunamos pajamos, kurių tikimasi ir ateityje.
Pavyzdžiui, gaunant 1 000 eurų tvarių pajamų, visoms kredito įmokoms būtų galima skirti iki 400 eurų per mėnesį. Tačiau kreditorius dar turi įvertinti, ar sumokėjus įmokas liks pakankamai pinigų pragyvenimui.
„Jeigu užsiskolinu maksimaliai, tai esant bent kokiam menkesniam finansinės padėties pablogėjimui, rizikuoju įklimpti į skolų liūną“, – įspėjo R. Stalinionienė.
Ar lizingas ir kitos paskolos gali sumažinti būsto paskolos sumą?
Turimos paskolos, lizingas ar kredito kortelė gali sumažinti būsto paskolos sumą, net jeigu visas įmokas mokate laiku. Bankas vertina ir pajamas, ir turimus finansinius įsipareigojimus.
Būsto paskolai taikomas kitas vertinimas. Pagal bendrą taisyklę visų turimų kreditų įmokos kartu su būsima būsto paskolos įmoka per mėnesį negali viršyti 50 proc. tvarių pajamų, tai yra pusės.
Būsto paskolos įmoka šiam vertinimui skaičiuojama su ne mažesne kaip 6 proc. metinių palūkanų norma. Taip tikrinama, ar žmogus galėtų mokėti įmokas ir padidėjus palūkanoms.
Pavyzdžiui, jei bankas pripažįsta 1 000 eurų tvarių pajamų, visoms paskolų įmokoms pagal šį vertinimą tektų iki 500 eurų. Iš jų jau mokant 150 eurų už kitus kreditus, būsto paskolos įmokai liktų iki 350 eurų.
„Ką mes visada rekomenduojame prieš kreipiantis į bankus dėl būsto paskolos, tai visų pirma labai atsakingai įvertinti ne tik savo šeimos finansinę padėtį per pajamų prizmę, bet būtent per finansinių įsipareigojimų prizmę.
Galbūt turiu tokių paskolų, kurių terminas sukanka artimiausius kelis mėnesius, tai gal turiu galimybę iš karto padengti tas paskolas. Galbūt turiu kažkokių greitųjų, besitęsiančių kreditų, paimtų prieš kelis metus, ir turiu galimybę grąžinti jau šiandien. Taip sau sudarysiu galimybę gauti būtent tokio dydžio būsto paskolą su tokia įmoka, kuri man būtų reikalinga šiai dienai“, – aiškino ekspertė.
Prieš grąžinant turimas paskolas anksčiau laiko, verta su banku pasitikslinti, kaip tai pakeistų jūsų galimybes pasiskolinti būstui.
Savo kredito įsipareigojimus galima nemokamai pasitikrinti LB Paskolų rizikos duomenų bazėje. Prisijungti galima elektroniniu būdu, patvirtinus savo tapatybę.
Daugiau apie tai, kaip pasirinkti paskolą, lizingą ar pirkimą išsimokėtinai, nepermokėti už kreditą ir įvertinti jau turimus finansinius įsipareigojimus, sužinokite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
