Pasak jos, savivaldybės buvo priverstos naująsias paslaugas finansuoti savo ribotomis savarankiškomis lėšomis. Neįvertinama ir tai, kad viešųjų paslaugų teikimas kasmet brangsta.
„Augantys savivaldybių biudžetai turėtų reikšti, kad galėsime teikti daugiau kokybiškesnių paslaugų – tokie gyventojų lūkesčiai visiškai pagrįsti. Tačiau realybė ta, kad planuojamo prieaugio nepakaks finansuoti net ir einamąsias funkcijas, jau nekalbant apie tas sritis, kuriose lėšų trūksta ne vienerius metus – pavyzdžiui, žemės ūkio ar priešgaisrinės saugos funkcijos,“ – pranešime teigia LSA prezidentas Audrius Klišonis.
Asociacija taip pat ragina didinti savivaldybių galimybes skolintis investicijoms viešosios infrastruktūros projektams.
Pasak LSA, savivaldybės šiemet mažiau nei per mėnesį išnaudojo visą ketveriems metams skirtą nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamų paskolų sumą – iš viso 100 mln. eurų. Šia galimybe pasinaudoti spėjo tik 14 savivaldybių.
Asociacija atkreipia dėmesį ir į vietinės reikšmės kelių finansavimą. Nors 2027 metais nacionalinis finansavimas kelių sektoriui didės 61,3 mln. eurų, savivaldybių vietinės reikšmės kelių finansavimas mažinamas 0,2 mln. eurų.
Tuo metu žemės ūkio funkcijoms numatyta skirti 11,5 mln. eurų, nors poreikis siekia 29,5 mln. eurų. Panaši situacija ir visuomenės sveikatos priežiūra, kuriai turėtų būti skirta 47,3 mln. eurų, tačiau numatyta tik 30,8 mln. eurų.
Priešgaisrinei saugai kitąmet trūksta mažiausiai 5,4 mln. eurų lėšų. LSA teigimu, šiuo metu didžioji lėšų dalis skiriama atlyginimams, todėl trūksta lėšų atnaujinti reikalingai technikai ar užtikrinti tokius reikalavimus kaip budinčios pamainos sudėtis.
Savivaldybės taip pat ragina užtikrinti pakankamą finansavimą švietimo pagalbai kiekvienam vaikui bei saugų mokinių pavėžėjimą.
Be to, Užimtumo didinimo programai kitąmet prireiks bent 14,1 mln. eurų, nors numatoma tik 9,7 mln.
LSA taip pat pažymi, kad būtina užtikrinti ir integralios pagalbos tęstinumą skiriant šioms paslaugoms 10 mln. eurų. Europos Sąjungos finansuojamas projektas, pagal kurį šalyje buvo teikiama integrali pagalba, baigsis kitų metų vasarį.
ELTA primena, kad Seimui pristatytame 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
Prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė kritiką Vyriausybei, mat ši kol kas nepristatė konkretaus plano, kaip ateityje bus mažinamas valstybės biudžeto deficitas, kuris kitąmet greičiausiai pažeis Europos Sąjungos (ES) Mastrichto kriterijus.
Pagal Bendrijos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Kitų metų biudžeto projekte gynybai numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Taip pat planuojama didinti pensijas, minimalią mėnesinę algą, socialines išmokas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Numatoma, kad 2027 metais valstybės biudžeto pajamos sieks 22,2 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,9 mlrd. eurų.
Seime pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 19 d., antrasis – gruodžio 1 d.
