Iniciatyvinė grupė iki antradienio vidurdienio surinko 413 darbuotojų parašų, prieš tarybos posėdį jie įteikti jos pirmininkui Mindaugui Jurkynui.
„Labai kviečiame apsvarstyti šitą pasiūlymą ir prašome su juo susipažinti“, – įteikiant parašus M. Jurkynui sakė LRT laidų vedėjas Deividas Jursevičius.
Į tarybos posėdį besirenkančius narius LRT būstinėje pasitiko per šimtą darbuotojų. Jie tylėjo, laikė plakatus „Šalin rankas“, „Laisvas žodis“, buvo apsirengę protesto ženklais papuoštais marškinėliais.
„Čia yra įmanomas variantas (tarybos atsistatydinimas – BNS) ir aš jį, beje, pasakiau laidoje pas Deividą Jursevičių čia prieš gerą savaitę ar daugiau. Tai čia nėra nauja informacija ir tai gali būti teorinė galimybė. Kodėl gi ne? Mes apsvarstysime“, – žurnalistams antradienį sakė M. Jurkynas.
Tačiau antradienį klausimo dėl pasitraukimo taryba nesvarstys, nes, anot M. Jurkyno, siūlymai darbotvarkei turi būti pateikti savaitę iki posėdžio.
„Tai šiandien tikrai šitas klausimas nėra svarstomas. Joks. Nei dėl generalinės direktorės, nei dėl tarybos in corpore“, – teigė LRT tarybos pirmininkas.
Jis pakvietė du protestuojančių žurnalistų atstovus dalyvauti tarybos posėdyje ir pristatyti savo poziciją.
Pareiškime dėl nepasitikėjimo teigiama, kad visuomeninis transliuotojas yra precedento neturinčioje krizėje.
Anot jo, valdančiosios koalicijos pateiktos LRT įstatymo pataisos yra ydingos, galimai nedera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina bei prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui – tai konstatavo Seimo Teisės departamentas. Susirūpinimą dėl šių pataisų įtakos Lietuvos žiniasklaidos laisvei reiškia Europos žurnalistai, tarptautinės institucijos ir Europos Komisija.
„Tuo metu LRT tarybos, aukščiausio visuomeninio transliuotojo valdymo organo, kuriam pagal įstatymą priskirta saugoti LRT nuo politinio poveikio ir puoselėti žurnalistų ir redakcijos nepriklausomybę, vardu pasisakantis pirmininkas Mindaugas Jurkynas neslepia, kad Seimo buldozeriu stumiamas pataisas remia. Valdžios atstovai pripažįsta, kad įstatymo pataisos yra parengtos LRT tarybos pirmininkui talkinant“, – teigiama pareiškime.
Pasak darbuotojų, taryba negali kištis į redakcijos nepriklausomybę, tačiau jos nariai nesiliauja skųsti žurnalistų LRT etikos kontrolierei dėl jų darbo, dėl reiškiamos nuomonės ir profesionaliai parengtų politinio proceso komentarų.
„Tarybos narys Jonas Staselis viešuose komentaruose ir laiškuose administracijai reikalauja pasiaiškinti dėl žurnalistų protesto akcijos, ieško protesto akcijos organizatorių. Tai kelia nerimą dėl galimo bandymo susidoroti su pilietinę poziciją reiškiančiais žurnalistais“, – nurodoma pareiškime.
Jame pažymima, kad nors taryboje yra ginančių žurnalistų interesus ir LRT nepriklausomumą narių, į jų balsą dauguma neįsiklauso.
„Nesiimdama priemonių prieš valdančiųjų ketinimus politizuoti LRT ir kvestionuodama žurnalistų ir kitų LRT darbuotojų teisę protestuoti ir ginti žodžio laisvę, taryba veikia prieš LRT ir prieš žurnalistų interesus – žurnalistų ir redakcijos nepriklausomumą. Mes reiškiame nepasitikėjimą LRT taryba ir reikalaujame atsistatydinti in corpore“, – tvirtina darbuotojai.
Pagal LRT įstatymą atsistatydinus visiems tarybos nariams privalo trauktis ir generalinis direktorius bei jo pavaduotojas.
„Tai, manome, dar kartą įrodo, kad LRT darbuotojų protestas nėra susijęs su konkrečiomis asmenybėmis“, – pažymima pareiškime.
BNS rašė, kad praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Šį pakeitimą valdančioji koalicija siekia priimti skubos tvarka, dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių. Protesto akcijos bus tęsiamos ir šią savaitę.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Anksčiau Seimas po pateikimo pritarė „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio parengtam LRT įstatymo pakeitimui, taip pat numatančiam lengvesnę šios įstaigos vadovo atleidimo iš pareigų tvarką. Tačiau dėl jo Kultūros komitetas buvo priverstas kreiptis poveikio vertinimo, todėl jis negali priimamas artimiausiu metu. Dėl to buvo registruotas naujas projektas.
5. Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu
