„Siūlydama įvesti atsiskaitymų grynaisiais lubas, Finansų ministerija nepateikė jokių tyrimų ir analizės, kuri suteiktų šiai idėjai pamato ir pagrįstų jos reikalingumą, naudą ir efektyvumą kovojant su šešėliu. Todėl racionalių argumentų „už“ iki šiol neradome. Kol kas šiame pasiūlyme įžvelgiame tik papildomus suvaržymus pirkėjams ir prekybininkams“, - sakė LPĮA vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Anot jo, įvedus tokį apribojimą, sąžiningai atsiskaitantys pirkėjai patirs papildomų nepatogumų, o tai gali sumažinti prekybos apimtis ir neigiamai atsiliepti šalies biudžetui. „Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. litų, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma yra viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje kiekis bus sumažintas“, - teigė L. Vilimas.
Asociacijos vertinimu, įstatymų pakeitimas naudingiausias būtų bankams, kurie suinteresuoti pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemas didėjimu. „Čia galima įžvelgti tam tikrą konfliktą tarp verslo ir vartotojų bei bankininkų interesų. Šiuo atveju pastarųjų interesai būtų aukščiau. Mūsų nuomone, atsiskaitymų banko kortelėmis žymiai padaugėtų, jei bankai sumažintų mokesčius. Tuomet ir prekybininkai būtų labiau suinteresuoti mažinti transakcijų grynaisiais apimtis“, - komentavo LPĮA vadovas.
