„Padarysiu viską po pateikimo, kad įvyktų dialogas ir būtų išdiskutuotas pats geriausias variantas registruotas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė ji.
Tiesa, pirmą kartą žurnalistų paklausta apie tai, kodėl pataisos svarstomos neišdiskutavus jų su bendruomene, ji užsiminė, kad diskusijos jau vyko.
„Tai vyko diskusijos ir su žiniasklaida, man atrodo, tiksliai dabar negaliu (pasakyti – BNS)“, – aiškino L. Girskienė.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad LRT generalinį direktorių taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia slaptu balsavimu.
Pasak Seimo narės, teikiamos pataisos – savalaikės.
„Aš manau, kad pokyčių reikia mūsų nacionaliniam transliuotojui ir mūsų politinė jėga – ir aš pati asmeniškai – tikrai gerbiame žiniasklaidą, pasisakome už laisvą žodį, už nuomonių įvairovę, už pagarbą kitokiai nuomonei ir manau, kad įstatymas yra teikiamas laiku. Dėl skubos galbūt būtų galima dar palikti truputį diskusiją. Tai yra patobulintas variantas ir manau, kad ta diskusija įvyks galbūt tarp sesijiniu laikotarpiu“, – nurodė ji.
L. Girskienė sako pataisą palaikanti, nes LRT pasigenda didesnės nuomonių įvairovės.
„Iš tikro reikėtų didesnės nuomonių įvairovės. Mes tą esame įsivardiję ir savo rinkimų programoje. (...) Nuomonės turi būti įvairios. (...) Matomi ne tik nacionaliniame transliuotojuje, bet apskritai spaudoje yra tie patys veidai nuolat ir neklausoma yra opozicijos nuomonės tuo metu, kai mes buvome (opozicijoje – BNS). Tai aš matau tame problemą ir čia yra diskusinis klausimas“, – teigė ji ir pridūrė neskatinanti transliuoti vienos politinės jėgos nuomonės, nes tai būtų „antidemokratiška“.
Be kita ko, L. Girskienė tikino, kad jei pataisą ketvirtadienį bus siūloma svarstyti skubos tvarka, balsuojant ji žada susilaikyti.
BNS skelbė, kad trečiadienį socialdemokratų registruotas projektas numato, kad įstaigos vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių, tai yra septyni iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinį direktorių viešo konkurso būdu penkeriems metams taryba į pareigas skiria ir iš jų atleidžia atviru balsavimu.
Taip pat nustatyta, jog visuomeninio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja mažiausiai du trečdaliai jos narių – aštuoni iš 12.
Seimas jau yra pradėjęs svarstyti kitą „aušriečių“ ir „valstiečių“ parengtą LRT įstatymo pataisą, kad nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.
Opozicijai paprašius atlikti šio siūlymo poveikio vertinimą, jo svarstymas Seimo salėje negalimas, kol tai nebus padaryta. Pastaroji nerimauja, kad valdantieji naujomis pataisomis nepasiūlo geresnio visuomeninio transliuotojo veiklos reglamentavimo ir nori įrodyti, kad gali priimti kokius nori įstatymus skubos tvarka.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei antradienį surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.
