Valstybės kontrolė įvertino, kaip Lietuvos paštas įgyvendina prieš trejus metus atlikto audito rekomendacijas dėl naujų pašto paslaugų diegimo, transporto panaudojimo, motorizuoto pašto pristatymo bei kilnojamųjų paštų veiklos. Vertindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad bendrovės vadovybė nepanaudojo visų galimybių mažinti sąnaudas ir užtikrinti efektyvesnę veiklą.
Auditoriai nustatė, kad Lietuvos paštas per trejus metus įdiegė 14 naujų paslaugų. Tačiau tik dvi iš jų davė realią naudą. Lietuvos pašto pajamos iš paslaugų per tą patį laikotarpį padidėjo 14 proc., tačiau sąnaudos išaugo 17 proc., rašoma pranešime spaudai.
Lietuvos paštas per ketvirtį amžiaus neįsteigė nė vieno naujo kilnojamojo pašto, nebuvo peržiūrėti anksčiau įsteigtų kilnojamųjų paštų maršrutai ir nebuvo spręstas maršrutų tikslingumo klausimas. Vieno kilnojamojo pašto įsteigimas Lietuvos paštui leistų sumažinti sąnaudas daugiau kaip 80 tūkst. Lt per metus.
Lietuvos paštas turi daug nenaudojamo nekilnojamojo turto, tačiau per pastaruosius trejus metus nepardavė nė vieno objekto. Todėl patyrė šio turto priežiūros sąnaudų, be to, darė jo amortizacinius atskaitymus ir taip nepagrįstai didino sąnaudas. Šiuo metu bendrovėje nėra nustatyto funkcinio ryšio tarp Turto valdymo tarnybos ir apskričių paštų, kuris užtikrintų aiškų turto valdymo procesą ir valdytojų atsakomybę. Iki šiol neįvertintas autotransporto poreikis motorizuoto pašto siuntoms pristatyti. Tik praėjusiųjų metų pabaigoje parengtas automobilių poreikio planas 2007-2008 metams.
Valstybės kontrolė pasiūlė Susisiekimo ministerijai numatyti priemones, kad prieš trejus metus pateiktos valstybinių auditorių rekomendacijos būtų įgyvendinamos sparčiau ir rezultatyviau. Lietuvos paštui pateiktos rekomendacijos tobulinti bendrovės veiklą.
