Kiekvieną darbuotoją, nuo priklausomybių iki teistumų kruopščiai patikrina įvairios saugumo tarnybos, kasdien eidami į darbą jie turi praeiti apsaugos punktą, taigi metalo ieškiklis, asmeniniai daiktai dėžutėse ir krūvos apsauginių yra jų kasdienybė.
Balandžio pabaigoje prie Lietuvos oro uostų vadovų komandos prisijungusi naujoji personalo projektų vadovė Danguolė Armanavičiūtė įsileido į keleiviams uždaras oro uosto erdves ir ekskursijos metu parodė, kaip darbas tokioje aplinkoje atrodo jos akimis.
Vėjuotą popietę, be sustojimo aplink ūžiant lėktuvams ir knibždant liemenuotiems oro uosto darbuotojams D. Armanavičiūtė papasakojo apie darbo Lietuvos oro uostuose specifiką: darbuotojų atranką, karjeros galimybes, atlyginimus, premijas ir pačios darbovietės žavesį.
Kuo žavi oro uostai ir kas gali įsidarbinti
Dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai įsidarbina oro uostuose?
Kai paklausiame, dažniausiai atsako, kad dėl aviacinės romantikos – mes kasdien pro savo langus galime matyti kylančius lėktuvus. Taip pat mes sakome, kad kompetencijos kyla kartu su lėktuvais – darbuotojai mus renkasi, nes yra didelės karjeros galimybės. Kaip pavyzdys – mūsų aviacijos saugumo vadovas, kuris karjerą pradėjo nuo asistento pozicijos, dabar vadovauja daugiau nei 100 darbuotojų.
Kuo dar žavi, kad yra pasitikima darbuotojais – tarp vertybių yra savininkiškumas, kas reiškia, kad kiekvienas darbuotojas gali būti savo vykdomo proceso šeimininkas ir priimti sprendimus savo atsakomybių ribose. Jis gali priimti sprendimus ir jam nereikia kiekvieną kartą eiti pas vadovą ir klausti, kaip čia daryti, ar galiu taip daryti. Pavyzdžiui, personalo projektų vadovė, vykdydama darbuotojų atrankas, savarankiškai priima sprendimą, kokiuose darbuotojų paieškos kanaluose talpinti darbo skelbimus. Gavusi gyvenimo aprašymus pakalbina ir atrenka tinkamus kandidatus pagal turimas kompetencijas ir organizuoja tolimesnių etapų pokalbius su skyrių vadovais.
Kas dar smagu, kad kiekvienas darbuotojas galime inicijuoti tam tikras naujoves, teikti pasiūlymus, dalintis patirtimi, prisidėti prie organizacijos tobulėjimo. Jei kažkas netinka, darbuotojas mato, kad galima kažką patobulinti – jis ateina ir pasako. Atvirai galima teikti ir priimti grįžtamąjį ryšį.
Kokie žmonės dažniausiai kandidatuoja į darbą oro uoste?
Labai skirtingo amžiaus. Išsilavinimo labai skirtingo. Pas mus yra apie 150 pareigybių, pradedant nuo operatoriaus, administratorių, technologijų, pirkimų, ekonominės analizės projektų vadovų. Skirtingos sritys – skirtingas išsilavinimas.
Mes atsirenkame savo darbuotojus vadovaudamiesi profesinėmis ir asmeninėmis kompetencijomis, motyvacija ir noru dirbti būtent tose pareigose, į kurias kandidatuoja. Vyksta darbo interviu. Jeigu mes ieškome pirkimo projekto vadovo, tikimės, kad jis turės patirties šioje srityje.
Kai kurioms pareigoms yra reglamentuoti kursai. Įsidarbinusiems aviacijos saugumo srityje, reikia praeiti didelį ciklą mokymų, kad galėtų tinkamai atlikti paskirtas pareigas. Tik išklausę mokymus ir išlaikę kvalifikacinius egzaminus, jie gali pilnai atlikti funkcijas.
Itin svarbu, kad darbuotojas atitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Nepriekaištingą reputaciją turi turėti visi
Pakalbėkime apie tą nepriekaištingą reputaciją plačiau. Kas tai yra? Kaip žmonės yra tikrinami?
Lietuvos oro uostuose norintis įsidarbinti žmogus turi praeiti nepriekaištingos reputacijos patikrą, kuri yra reglamentuota įstatymu. T.y. tiesiog prieš darbinantis užpildoma anketa ir žmogus yra tikrinamas įvairių tarnybų, kurios turi savo metodikas ir reikalavimus.
Oro uostai valdo tris šaliai strategiškai svarbius objektus, kaip sakome, tai yra vienas oro uostas su trimis pakilimo takais Vilniuje, Kaune ir Palangoje.
Todėl ir saugumo, ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai personalui yra atitinkamai žymiai aukštesni nei kitose darbo vietose. Tikrinama daug faktų – nuo turimų priklausomybių iki turimų teistumų. Pavyzdžiui, turintis galiojantį teistumą asmuo negali pas mus įsidarbinti.
Galutinį sprendimą, ar žmogus gali būti pripažintas kaip nepriekaištingos reputacijos, priima būtent tos institucijos. Tuomet oro uostai gali įdarbinti naują specialistą.
Ar nepriekaištingos reputacijos turi būti visi? Tiek valytojai, tiek maitinimo įstaigų darbuotojai?
Visi absoliučiai, netgi tie, kurie dirba Lietuvos oro uostų teritorijoje, bet nėra mūsų darbuotojai. Pavyzdžiui, antžeminės aptarnavimas, maisto įvairiausi tiekėjai, stiuardesės.
O kaip yra dėl tatuiruočių? Pavyzdžiui, stiuardesės negali turėti tatuiruočių matomose vietose.
Nemanau, kad dėl to yra bėdų. Niekada nekilo tokia diskusija, kad būtų bėdų dėl tatuiruočių.
O kas užtikrina, kad ir nepriekaištingos reputacijos darbuotojas nesugalvos padaryti kažko neteisėto? Ar nėra buvę tokių situacijų? Pavyzdžiui, daug kas skundžiasi, kad darbuotojai mėto lagaminus. Kodėl taip yra?
Tas darbuotojų patikimumas ir yra patikrinamas su nepriekaištinga reputacija – mes gauname patvirtinimą, kad jis nepriekaištingos reputacijos, kad viskas su tuo darbuotoju tvarkoje. Mano praktikoje jokių situacijų su netinkamu darbuotojų elgesiu nepasitaikė.
O dėl lagaminų reikėtų kreiptis į antžeminio aptarnavimo įmones, kurios nepriklauso Lietuvos oro uostams, bet dirba mūsų teritorijoje.
Įvairiausių situacijų pasitaiko, tam turime Keleivių patirties valdymo skyrių, kuris registruoja visus klientų nusiskundimus ir sprendžia tuos klausimus, kodėl nutiko vienokia ar kitokia situacija. Tobulindami aptarnavimo kokybę, jie teikia įvairius pasiūlymus antžeminio aptarnavimo partneriams.
Atlyginimai ir nuo ko priklauso premijos
Vidutinis atlyginimas Lietuvos oro uostuose yra 2,2 tūkst. eurų. Mediana – 1,9 tūkst. eurų. Kokia pas jus yra atlyginimų politika, ar jie kils?
Kalbant apie atlygio politiką, tai situacija yra tokia, kad pas mus atlyginimas susideda iš kelių dalių: bazinis darbinis užmokestis, kintamojo darbo užmokesčio dalis ir papildomi. Šiuo metu dirbame ties atlygio politikos tobulinimu, vyksta biudžetavimo procesas, sprendžiama, koks darbo užmokestis bus kitais metais.
Kaip jau minėjau, mums svarbus grįžtamasis ryšys, todėl diskutuojame, susirenkame grįžtamąjį ryšį iš savo kolegų, pasitelkiame konsultantus. Mes suprantame, kad lūkesčiai yra dideli ir greičiausiai taip nutiks, kad tų lūkesčių nepatenkinsime, bet stengiamės, kad užmokestis būtų teisingas. Mūsų siekis sukurti tokią atlygio sistemą, kuri skatintų darbuotojus siekti rezultatų ir dirbti efektyviai, kadangi sujungus asmeninius ir organizacijos tikslus, darbuotojas, siekdamas savo tikslų, padėtų ir įmonei jų pasiekti.
Pavyzdžiui, pas mus yra premijos, mokamos atsižvelgiant į darbuotojų veiklos rezultatus. Turime darbuotojų veiklos vertinimo procesus, kuriame susitariama, kokių rezultatų turi pasiekti darbuotojas. Pavyzdžiui, jei asmeninis tikslas yra 100 proc., o darbuotojo rezultatai bus aukštesni – bus nueita ekstra mylia ir jis gaus premiją.
O kaip vyksta tokie procesai – pavyzdžiui, kas yra tie asmeniniai pasiekimai, nuo kurių priklauso premijos, kvalifikacijos kėlimas?
Jei darbuotojas bus iniciatyvus, eis, teiks iniciatyvius pasiūlymus, patobulinimus, padės įmonei tobulėti, tai pasieks daugiau. Pavyzdžiui, šiais metais per 8 mėn. 38 darbuotojai (7 proc.) padarė vidinę karjerą. Tai rodo jų aktyvų dalyvavimą vidinėse atrankose.
Svarbu ir tai, kad tai jie gali daryti tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, t.y. kelti kvalifikaciją arba pakeisti pareigas.
O apie vidines karjeros galimybes skelbiame savo viduje, t.y. pranešame, kad turime tokias pozicijas, jei yra vidinių kandidatų – prašome kandidatuoti. Ir darbuotojai gali kandidatuoti. Jie lygiai taip pat praeina interviu. Vidinis ar išorinis, jis vis tiek dalyvauja atrankos pokalbyje, yra vertinami jo asmeniniai rezultatai: kaip dirbo ankstesnėse pareigose, kokią rodė motyvaciją, kokias kompetencijas turi ir kokias reikės auginti. Į tai atsižvelgdami sudėliojame kompetencijų augimo planą.
Patikros punktai tampa įpročiu
Kokios yra papildomos oro uostų darbuotojų naudos?
Mūsų darbuotojai turi sveikatos draudimą, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, įvairiausias išmokas. Bet kas yra būtent tik Lietuvos oro uostų darbuotojų papildoma nauda – tai greitojo patekimo paslauga. Jei darbuotojai skrenda atostogų, gali praeiti pro greitesnę patikrą, nereikia stovėti ilgoje eilėje. Taip pat darbuotojai turi papildomas atostogų dienas, pavyzdžiui, administracijoje dirbantis žmogus turi 24 atostogų dienas.
O kokie trūkumai dirbant čia? Galbūt tas pastovus tikrinimas, ėjimas per apsaugos punktus, metalo ieškiklį nusivelkant striukę, išsiimant visus daiktus yra trūkumas?
Labai geras klausimas. Bet aš tai kaip tik laikyčiau privalumu, nes labai mėgstu keliauti ir anksčiau prieš kelionę apimdavo labai didelis jaudulys, nes reikia praeiti patikrą. O dabar, kai čia dirbu, tą patikrą reikia praeiti vos ne kiekvieną dieną. Ir dabar, kai važiuoju į kelionę, žinau, kaip vyksta visas procesas, nebėra to jaudulio, tai tapo įpročiu.
Ir kaip aš sakau – aviacinė romantika, trūkumų nepastebiu.
Nuo 2019 m. darbuotojų skaičius Lietuvos oro uostuose sumažėjo. Kaip dažnai keičiasi darbuotojai?
Čia galiu pasidžiaugti – pas mus savanoriškos darbuotoju kaitos rodiklis per 8 mėn. yra 5,5 proc. Kai kitur, 2022 m. Korn Ferry darbo rinkos tyrimų duomenimis, jis yra apie 18 proc.
Manau, taip yra todėl, kad čia yra draugiška aplinka: inovatyvūs procesai, organizacinė kultūra, pasitikėjimas. Darbe svarbu tobulėjimas, galėjimas daryti karjerą, jaustis įgalintu priimti sprendimus ir daryti pokytį, prisidėti prie aviacinių projektų – tai labai geras jausmas. Tas ir pritraukia žmones dirbti pas mus.
