Vis dėlto pokyčiai bus nevienodi – vieniems jie pasijaus ženkliai labiau, nei kitiems.
Ekspertų teigimu, didžiausio postūmio gali tikėtis pensininkai ir mažesnes pajamas gaunantys darbuotojai, o aukštesnes algas uždirbantys gyventojai artimiausiu metu turės susitaikyti su nuosaikesniu augimu.
Labiausiai pasiseks pensininkams?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas įsitikinęs, kad kitąmet lietuviai gyvens dar geriau, tiesa, priklausomai nuo to, kokiai socialinei grupei priklauso.
„Manau gyvensime geriau, nes vis tiek dažniausiai mūsų perkamoji galia yra didėjanti. Visgi priklauso nuo to, kas yra kokioje socialinėje grupėje. Vieniems gali būti geriau, kitiems ne taip gerai“, – komentavo ekonomistas.
Jo nuomone, kitąmet didžiausius teigiamus pokyčius pajaus pensininkai.
„Aš manau kitais metais didžiausius pokyčius pajaus pensininkai, nes kitąmet pensijos didės vidutiniškai 12 proc. Žinoma, faktas, kad pas mus pensijos yra žemos, tačiau toks pokytis bus tikrai didelis“, – atkreipė dėmesį jis.
Tai reiškia, kad pavyzdžiui 450 eurų pensiją šiemet gavęs pensininkas, kitąmet gali tikėtis maždaug 504 eurų (450 + (450 x 12 / 100)).
Tuo metu kalbant apie vidutinį darbo užmokestį, T. Povilauskas kitąmet prognozuoja kiek mažesnį jo augimą.
„Kitąmet jis augs šiek tiek lėčiau nei šiais metais, kai jis augo apie 8,5 proc. prieš mokesčius arba 8 proc. po jų. Kitais metais šie rodikliai kažkiek leisis ir manome, kad prieš mokesčius sieks 7,5 proc., o po mokesčių 7 proc.“ – nurodė SEB vyriausias ekonomistas.
Jis pridėjo, kad kitais metais mažiausiai pajamų augimą pajaus tie gyventojai, kurie ir dabar uždirba daug.
„Manau, kad taip pat tęsis tai ką matėme šiemet, kad didesnių pajamų gavėjų pajamos auga lėčiau. Pavyzdžiui, valstybės agentūros ir „Sodros“ duomenys rodo, kad IT sektoriuje pajamų augimas yra ryškiai sulėtėjo ir yra apie 4–5 proc. per metus.
Tas pats yra ir finansų sektoriuje, ar, pavyzdžiui profesinės veiklos sektoriuje“, – dalijosi T. Povilauskas.
Tuo metu tie gyventojai, kurie gauna žemesnes pajamas, pajaus didesnį pokytį.
„Ten kur yra algos žemesnės ir yra susijusios su minimalia mėnesio alga, ten ir šiemet buvo ir kitąmet augimas bus spartesnis, nei vidutiniškai šalyje. Mes žinome, kad minimali mėnesio alga augo 11 proc.“ – pastebėjo jis.
Ekonomistas pabrėžia, kad numatomas sulėtėjęs atlyginimų kilimas yra visiškai normalus ir įprastas reiškinys.
„Pirmiausia tai yra normalizavimasis, nes mūsų atlyginimų fondas augo sparčiau, nei augo mūsų šalies Bendrasis vidaus produktas (BVP). Kitaip tariant algų augimas viršijo darbo našumą. Ir žinoma, kad ta proporcija nuo BVP, kuri tenka darbuotojui pastaruosius kelerius metus labai stipriai didėjo ir pagal tai esame vieni pirmųjų ES. Taigi normalu, kad turi susinormalizuoti, kiek auga šie du dalykai“, – pažymėjo ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad kitąmet kitąmet realusis BVP augs apie 3 proc., o infliacija virš 3 proc.
„Tai reiškia, kad nominalus BVP bus apie 6–7 proc. Tai iš esmės tiek ir turėtų augti darbo užmokesčio fondas šalyje. 6–7 proc. yra tvaresnis lygis, link kurio, panašu, ir judame“, – komentavo specialistas.
Kada gyvensime kaip Vakarų europiečiai?
T. Povilauskas pabrėžė, kad kai kurie lietuviai ir dabar jau gali pasigirti tuo, kad gyvena panašiai, kaip Vakarų europiečiai.
„Jeigu gyveni Vilniuje ir turi gerą darbą, tada gali sakyti, kad gyveni beveik taip gerai, kaip žmonės Vakarų šalyse. Bet pagal pajamas, žinoma dar taip nėra“, – pastebėjo jis.
Ekonomistas pateikė Vokietijos pavyzdį. Kitąmet Vokietijoje minimalus mėnesinis atlygis kils 8 proc., o valandinis atlygis pasieks daugiau nei 13 eurų už valandą.
„Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra tik truputį didesnis nei ši suma. Jei lyginant eurais, tai mes vis dar gauname apie 50 proc. mažiau nei Vokietijoje ar Danijoje“, – pastebėjo jis.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad kainos Lietuvoje taip pat yra panašios, kaip minėtose šalyse, tačiau kol kas Lietuva vis dar stipriai išsiskiria kur kas mažesnėmis paslaugų kainomis.
„Paslaugų kainos yra mažesnės. Reikia pripažinti, kad tie, kurie yra susiję su privačiu sektoriumi ir įvairiomis paslaugomis žino, kad tai pa mus yra pigiau“, – pabrėžė jis.
Kiek anksčiau šia tema kalbėjo ir „Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka, kuris pažymėjo, kad lietuviams iki Vakarų Europos šalių – dar tolokai ir pagal gyvenimo kokybę jų gyventojams tikrai neprilygstame.
„Tikrai dar negyvename, kaip vokiečiai. Atlyginimai Lietuvoje atskaičius mokesčius yra dvigubai mažesni, maisto kainos – tokios pat, o drabužiai bei batai – dar ir brangesni“, – pastebėjo ekonomistas.
R. Lazutka prisiminė ir daugelio kartojamą pasiteisinimą, kodėl Lietuva vis dar yra atsilikusi nuo kai kurių Europos valstybių. Ekonomisto nuomone, pasiteisinimas, kad tokią šalies padėtį lemia istorija, jau yra pasenęs ir neturėtų būti naudojamas.
Anot jo, vidutinio amžiaus (40–45 metų) žmonės sovietinio laiko realiai nepatyrė, nes jiems tuo metu buvo 5–10 metų. Todėl žiūrint į jų gyvenimo lygį sakyti, kad jis yra prastesnis dėl šio istorinio laikotarpio, nederėtų.
„Vis dar teisintis, kad galime būti atsilikę dėl to istorinio laiko, nėra gerai. Žinoma, mes tikrai vejamės ir mūsų skirtumai lyginant su kitomis pokomunistinėmis šalimis, pavyzdžiui, Gruzija, kuri nėra Europos Sąjungos (ES) narė, tikrai yra milžiniški.
Negalima sakyti, kad mūsų padėtis prasta, kai vertiname augimą. Tačiau reikėtų būti realistais ir prisiminti, kad tas augimas vyksta iš labai didelės duobės. Svarbių dalykų kainos pas mus yra pasiekę ES vidurkį, tuo metu algos yra dar dvigubai mažesnės“, – komentavo R. Lazutka.
Lietuva ryškiai atsilieka nuo ES vidurkio
Lietuviai vis dar uždirba ryškiai mažiau nei ES vidurkis.
„Eurostat“ duomenys rodo, 2024 m. ES vieno asmens be vaikų namų ūkio vidutinis atlyginimas 2464,39 euro atskaičius mokesčius. ES vidurkį lenkia 12 Europos šalių, tuo metu 18 šalių yra žemiau šio rodiklio.
Europoje didžiausi atlyginimai į rankas 2024 m. buvo mokami Liuksemburge (4200,8 euro), Nyderlanduose (3991,04 euro) ir Airijoje (3850,65 euro).
Tuo metu mažiausi atlygio į rankas vidurkiai buvo užfiksuoti Vengrijoje (1156,92 euro), Rumunijoje (1054,54 euro), Kroatijoje (1150,82 euro) ir Bulgarijoje (922,83 euro).
Didžiausias vidutinis atlygis į rankas Europoje yra per 7,7 karto didesnis, nei mažiausias.
Lietuvoje šis rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis. „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024 m. vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 1325,75 euro, o tai yra vienas iš prastesnių rodiklių ne tik ES, bet ir visoje Europoje.
Lietuva šiame sąraše yra 8 vietoje nuo galo ir lenkia 6-tą blogiausią rodiklį fiksuojančią Slovakiją (1172,48 euro) ir 7-oje nuo galo vietoje esančią kaimyninę Latviją (1212,51 euro).
Tuo metu kaimyninė Lenkija (1416,86 euro) Lietuvą lenkia apie 91 euru, o Estija (1585,21 euro) – 259,5 euro.
Šiuo metu vidutinis atlygis į rankas Lietuvoje siekia apie 1455,25 euro.
Kitąmet MMA sieks 1153 eurus
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui nuo 2026 m. nustatyti 1153 eurų minimalią mėnesinę algą (MMA), vietoje dabartinės – 1038 eurų.
Kitąmet MMA didės 115 eurų arba 11,1 proc. Taip pat pritarta nustatyti 7,05 eurų minimalųjį valandinį atlygį, vietoj dabar nustatyto 6,35 eurų (didinama 0,70 eurų, arba apie 11,1 proc.).
Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.
Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 786 eurų iki 799 eurų vienam asmeniui.
Šiuo metu MMA yra 1038 eurai ir sudaro 43,5 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 777 eurus ir sudaro apie 53,2 proc. vidutinio neto atlyginimo).
Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, minimalios mėnesinės algos ir minimaliojo valandinio atlygio didinimui reikės 43,6 mln. eurų.
Minimalios algos didinimas palies apie 120 tūkst. darbuotojų, dirbančių visą ir ne visą darbo laiką („Sodros“ liepos mėn. duomenimis).
