Draudimo bendrovė „Gjensidige“ dėl praėjusios savaitės gamtos stichijos Baltijos šalyse užregistravo daugiau nei 820 pranešimų apie žalą žmonių būstui, kitiems pastatams bei transporto priemonėms, penktadaliui nukentėjusiųjų nuostolius jau atlygino. Rezervuota suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per savaitę pasiekė 1,4 mln. eurų.
Nenumoti ranką į audrą – geriausias įprotis
„Nors draudžiamųjų įvykių registravimo pikas baigėsi šios savaitės pradžioje, vis dar sulaukiame pranešimų apie audros padarytus nuostolius. Žmonės grįžta iš atostogų ir randa jų namams ar transporto priemonėms padarytą žalą. Šįkart ją, deja, tikrai galime vadinti rekordine. Lietuvos gyventojai dažniausiai patyrė nemalonius krušos padarinius – ledo gabalais buvo apgadinti automobiliai, namų fasadai, stogai ir langai. Krušai apgadinus gyvenamąjį namą nuostoliams atlyginti išmokėsime 20 tūkst. eurų, už nukentėjusį komercinį pastatą – 50 tūkst. eurų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad liūtis taip pat pavojinga žmonių turtui: „Vanduo liūties metu kliento gyvenamosiose patalpose buvo pakilęs net 60 cm, taip pat apgadinti gyvenamųjų namų pirmieji aukštai, rūsiai ir terasos.“
Meteorologams po kaitros pranešant apie galimus pavojingus gamtos reiškinius, V. Katilienė ragina pasirūpinti, kad praėjusios savaitės scenarijus nepasikartotų: iš anksto imtis visų įmanomų priemonių bei apsisaugoti nuo gamtos stichijos. Jos teigimu, maži dalykai padeda išvengti didelių nuostolių.
Atsisakyti pramogų miške – saugiausia
Šiuo metu daug žmonių atostogauja, todėl V. Katilienė rekomenduoja laukiant liūties nevykti į iškylas gamtoje, nenakvoti palapinėse. „Daug žmonių važiuoja į miškus grybauti, uogauti, todėl svarbu atsakingai įvertinti, ar oro sąlygos yra tinkamos šiam užsiėmimui. Mūsų patirtis rodo, kad stiprus vėjas miške gali laužti ir net versti medžius bei sukelti pavojų poilsiautojų gyvybei“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.
Nors, pasak V. Katilienės, žmonės žino, kad automobilių nerekomenduojama statyti po medžiais, o artinantis audrai reikėtų vengti važiavimo miškingu keliu, tačiau statistika atskleidžia, kad į šiuos įpročius dar numojama ranka. „Nesvarbu, ar transporto priemonę įvarysite į garažą, ar po stogine, ar paliksite požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tai bus pats efektyviausias būdas automobilį apsaugoti nuo gamtos stichijos padarinių. Jei važiuojant kelyje užkluptų kruša, reikėtų sustoti artimiausioje degalinėje ar po viaduku“, – kalba draudimo Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Išvykstant iš namų ji pataria įvertinti stogo būklę, o galimus plyšius ir netvirtai besilaikančias dalis – sutvirtinti. „Nereikia pamiršti ir kieme esančių daiktų, kuriuos vėtra gali pakelti ir nupūsti ar išvartyti. Privačių namų savininkams rekomenduojama net šiukšlių konteinerius įstumti į garažą ar ūkinį pastatą, surinkti kiemo techniką. Butų gyventojams patariame nepalikti lengvai pakeliamų daiktų balkonuose“, – vardija draudimo bendrovės atstovė.
3 svarbiausi patarimai, kaip artėjant audrai pasirūpinti turto saugumu
1. Patikimai uždarykite garažo vartus, būsto duris ir langus. Jei įmanoma, pasirūpinkite jų sandarumu. Kitu atveju liūtis gali sugadinti garaže ir namų viduje esantį turtą.
2. Apsaugokite elektros įrangą. Jei įmanoma, perneškite į saugią vietą šią įrangą iš garažų ir rūsių arba bent ją išjunkite. Neišjungus elektros, kyla pavojus žmonių saugumui, liūtis ar žaibai gali sugadinti įrangą ar net sukelti gaisrą.
3. Atverkite kelią vandeniui nutekėti. Stiprios liūties atveju galite atidaryti lietaus kanalizacijos angų dangčius ar groteles. Tai padės greičiau nutekėti vandens sraut
