Įstojusi į Europos Sąjungą (ES) Lietuva atsisveikina jau su antrąja beveik tradicine kultūra - pirmieji iš laukų beveik išnyko linai, dabar atėjo eilė ir cukriniams runkeliams, nors dalis ūkininkų dar tiki "cukrinukų" ateitimi.
Su linais atsisveikinimas buvo skausmingas ir sunkus, žemdirbiai patyrė nuostolių, o saldžiųjų šakniavaisių jie atsisakė visai lengvai, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
Kol kas niekas nesiima prognozuoti, ar šis posūkis patiems ūkininkams bus naudingas. Cukraus fabrikai viliasi, kad jau kitą sezoną viskas grįš į senas vežės.
Masinis bėgimas prasidėjo, kai už šakniavaisius buvo sumažintos ES išmokos ir pasiūlyti pinigai, jei žemdirbiai imsis kitų sričių. Mūsiškiai pasirinko rapsus ir javus. Perdirbimo kvotas sumažino ir du mūsų šalyje veikiantys perdirbimo fabrikai.
Kiek ūkininkų pakeitė profilį, statistikos nėra - pernai runkelius augino apie 1,5 tūkst. ūkininkų.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas ne toks optimistiškas ir greito žemdirbių grįžimo į runkelių laukus neprognozuoja.
Žmonės atsisako runkelių net patirdami nuostolių - teks pigiai išparduoti daugelį metų kauptą specifinę šiai kultūrai skirtą techniką, niekam jos nebereikia, nes panašūs procesai vyksta ir kaimyninėje Latvijoje.
B.Markausko teigimu, ES suklydo ragindama atsisakyti runkelių, nes niekas neprognozavo, kiek cukrinių runkelių reikės biodegalų gamybai (iš jų gaminamas etanolis), ir dabar jų kaina nemažėja.
