2025 m. maisto kainos ES, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 2,8 proc. Kai kurių produktų infliacija buvo daug didesnė – „Eurostat“ duomenimis, tam tikrų prekių kainos padidėjo net 10 proc.
Taigi kokios šalys 2025 m. fiksavo didžiausią maisto produktų kainų augimą ir kas brango labiausiai?
Baltijos šalys pirmavo pagal kainų augimą?
2025 m. maisto kainos labiausiai didėjo Rytų ir Pietryčių Europos regionuose.
Pavyzdžiui, Rumunijoje, Bulgarijoje, Baltijos valstybėse ir Balkanuose infliacija svyravo nuo 4 iki 7 proc. ir buvo gerokai didesnė už ES vidurkį.
ES viduje didžiausią maisto kainų infliaciją fiksavo Rumunija (6,7 proc.), Estija (6,2 proc.), Bulgarija (5,7 proc.) ir Latvija (5 proc.)
Tuo metu mažiausią maisto prekių kainų augimą fiksavo Prancūzija (0,7 proc.), Suomija (1,4 proc.) ir Slovakija (1,8 proc.).
Vienintelė šalis, kurioje maisto prekių kainos praktiškai neaugo buvo Kipras.
Lietuva pagal maisto prekių kainų augimą taip pat pralenkė ES vidurkį. Vidutiniškai Lietuvoje maisto prekės 2025 m. brango 4,1 proc.
Kai kurie produktai brango virš 10 proc.
Tiriant maisto produktų kainų pokyčius ES, iš 64 „Eurostat“ stebimų įprastinių maisto produktų kainų sumažėjimas buvo užfiksuotas tik aštuoniems. Tuo metu vieno produkto kaina liko nepakitusi.
Visi kiti produktai 2025 m., palyginti su 2024 m., brango, tačiau skirtingu tempu.
Duomenys rodo, kad labiausiai padidėjo šokolado kainos – 17,9 proc., po to sekė šaldytų vaisių kainos – 13 proc., o jautienos ir veršienos kainos padidėjo 10 proc.
Ryškiai taip pat išaugo kiaušinių (8,4 proc.), sviesto (8,3 proc.), ožkienos bei ėrienos (7,2 proc.) kainos.
Tuo metu cukraus, uogienės ir medaus kainos padidėjo 6,8 proc., o šviežio nenugriebto pieno – 5,7 proc.
Iš šakniavaisių pagaminti produktai pabrango 5,5 proc., švieži arba atšaldyti vaisiai (parengti valgymui) – 5,4 proc., o vaisiai pabrango 5,3 proc.
Valgomieji aliejai ir konservuoti vaisiai pabrango po 4,7 proc., paukštienos kainos pakilo 4,4 proc., o džiovintų vaisių ir riešutų – 4,2 proc.
Tuo metu labiausiai atpigo alyvuogių aliejus – 22,9 proc.
Antroje vietoje buvo cukrus, kurio kainos sumažėjo 11 proc. Aliejai ir riebalai taip pat atpigo 5,4 proc., o bulvės – 5,2 proc.
Lietuvoje labiausiai pabrango šokoladas
Metiniai maisto produktų kainų pokyčiai skirtingose šalyse buvo nevienodi.
Lietuvoje iš visų nagrinėtų prekių labiausiai pabrango šokoladas, kurio kainos pakilo net 32 proc.
Tai reiškia, kad 2 eurus kainavusio šokolado kaina galėjo šoktelti ir iki 2,68 euro.
Antroje vietoje pagal brangimą yra jautiena ir veršiena. Šių produktų kaina 2025 m. Lietuvoje išaugo 17 proc.
Vienomis iš labiausiai brangusių prekių 2025 m. Lietuvoje tapo kiaušiniai ir sviestas (8 proc.). Taip pat 8 proc. pabrango ožkiena ir ėriena.
Galiausiai nemažas brangimas pastebėtas tarp šaldytų vaisių. Jų kainos praėjusiais metais padidėjo 7 proc.
Kokių maisto produktų kainų tikėtis šiemet?
Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) prognozuoja, kad artimiausiu metu stabilios šiemet išliks grūdų ir iš jų gaminamų prekių kainos.
„Tikėtina, kad stabilios išliks ir duonos bei kitų grūdinių produktų gamintojų didmeninės kainos, nes nėra pagrindo pagrindinių žaliavų brangimui, o kitos gamybos sąnaudos pastaruoju metu nesikeičia.
Todėl galima daryti prielaidą, kad, esant stabilioms žaliavų ir gamintojų kainoms, duonos ir kitų grūdinių produktų mažmeninės kainos artimiausiu laikotarpiu neturėtų didėti“, – nurodė ŽŪDC Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė dr. Irma Jankauskienė
I. Jankauskienė pridėjo, kad, 2026 m. susiklosčius palankioms gamtos sąlygoms ir esant geram derliui, galėtų atpigti obuoliai.
„Šiemet, spalio mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, jų supirkimo kaina buvo didesnė 74 proc., o mažmeninė – 35 proc.“ – atkreipė dėmesį ji.
Tuo metu šviežių supakuotų kiaušinių kainos artimiausiu laikotarpiu turėtų išlikti aukštos.
„Tikėtina, kad ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai žiemos mėnesiais gali dar šiek tiek pabrangti. Tolesnės kainų tendencijos priklausys nuo situacijos Lenkijoje ir kitose kaimyninėse šalyse“, – pastebėjo specialistė.
Ji pridūrė, kad dėl didėjančio vištienos importo iš trečiųjų šalių, galima tikėtis žemesnių vištienos kainų, jei ši tendencija išsilaikys.
„2025 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina Latvijoje sumažėjo beveik 10 proc., o Lenkijoje – apie 22 proc. (EK duomenys)“, – nurodė I. Jankauskienė.
Didesnė pasaulinė žalio pieno pasiūla ir intensyvi konkurencija tarp didžiųjų pieno produktų eksportuotojų šalių šiemet lėmė kai kurių pieno produktų kainų mažėjimą, todėl jo galima tikėtis ir šiemet.
Anot ŽŪDC, ypač ryškiai mažėjo didmeninės sviesto kainos.
„Vidutinė didmeninė ES sviesto kaina 2025 metų spalį siekė 5,76 Eur/kg (be PVM) ir buvo 9,1 proc. mažesnė nei rugsėjį. Lapkritį ji toliau reikšmingai mažėjo ir siekė 5,42 Eur/kg.
Per pastarąją (gruodžio 2 d.) pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ sesiją sviesto kaina, palyginti su ankstesne sesija, sumažėjo net 12,4 proc.“ – dalijosi ji.
Šių pokyčių poveikis Europos rinkai atsispindi su tam tikru vėlavimu, todėl artimiausiu metu, tikėtina, didmeninės sviesto kainos Lietuvoje dar šiek tiek mažės, tačiau, ar ši tendencija atsispindės mažmeninėse kainose, prognozuoti sudėtinga.
Pavyzdžiui, 2025 m. spalį vidutinė gamintojo / didmeninė sviesto (82 proc. rieb., 170–200 g pakuotė) kaina Lietuvoje buvo 6,53 proc. mažesnė nei rugsėjį ir siekė 7,30 Eur/kg, nors mažmeninė to paties sviesto kaina padidėjo 0,76 proc. – iki 14,63 Eur/kg.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
