Premjerė Inga Ruginienė vos tik paskirta į naująsias pareigas užsiminė ir apie kasmetinių atostogų trukmės peržiūrėjimą ir galimą ilginimą.
Visgi specialistai tvirtina, kasmetinių atostogų prailginimas – nereikalingas, o toks pokytis atneštų ir neigiamų pasekmių.
Lietuva, kaip ir daugelis Europos šalių, turi teisės aktuose nustatytą kasmetinių atostogų trukmę. Tačiau kaip ji atrodo palyginti su kitomis valstybėmis ir ar lietuviams reikėtų ilsėtis ilgiau?
Kiek ilsisi lietuviai?
Ne visose šalyse kasmetinės atostogos skaičiuojamos taip pat. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse yra nustatytas minimalus atostogų dienų skaičius, o dėl ilgesnių tariasi darbuotojai ir darbdaviai. Kitose atostogų trukmė priklauso nuo patirties ar išdirbto laikotarpio ar kitų išimčių.
Taip pat darbuotojai ilsisi ir kasmetinių šventinių dienų metu, kurių skaičius taip pat kiekvienoje valstybėje skirtingas.
Visgi palyginti atostogų trukmes tarp skirtingų šalių įmanoma. Remdamasis Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) ir oficialiais šalių duomenimis, portalas tv3.lt palygino kurių šalių gyventojai ilsisi daugiausiai, o kurių mažiausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuva.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indre Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad pagal apmokamų atostogų dienų skaičių kitų Europos Sąjungos narių kontekste Lietuva reikšmingai neišsiskiria.
Tai patvirtino ir duomenys. Lietuviai ilsisi 20 darbo dienų per metus, o tiek pat kasmetinių atostogų turi ir dar 17-os šalių gyventojai.
Tiek pat, kiek lietuviai, ilsisi ir estai, belgai, bulgarai, kroatai, kipriečiai, čekai, graikai, vengrai, airiai, italai, latviai, lenkai, rumunai, slovakai, slovėnai, šveicarai ar olandai.
Tuo metu dvylika šalių turi ilgesnes kasmetines atostogas. Daugiausiai ilsisi Liuksemburgo gyventojai (26 darbo dienas), o 25 laisvas darbo dienas kasmet gauna Austrijos, Danijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Švedijos gyventojai.
Malta, Islandija, Vokietija ir Suomija savo darbuotojams skiria po 24 laisvas darbo dienas per metus, o Portugalija ir Ispanija – 22 d. d.
Tuo metu lyginant kasmetines šventines dienas, kurių metu nereikia dirbti, Lietuva yra lyderė. Lietuvoje yra 16 Darbo kodekse įtvirtintų šventinių dienų, o tiek pat jų turi tik islandai. Tiesa, pvz., Velykos, Motinos ar Tėvo diena sutampa su sekmadieniu.
15 tokių dienų turi latviai, bulgarai ir rumunai, o 14 šventinių nedarbo dienų yra priėmusi Kroatija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija. Unikalus variantas yra Kipras, kuriame kiekvienais metais tokių dienų skaičius svyruoja tarp 14 ir 17 laisvadienių.
13 šventinių nedarbo dienų turi Austrijos, Čekijos, Suomijos, Graikijos, Lenkijos ir Portugalijos gyventojai. Tuo metu 12 – vokiečiai, estai, italai ir novergai.
Mažiausiai iš visų šalių šventinių nedarbo dienų turi prancūzai ir vengrai.
Gali sumažinti svarbių viešųjų paslaugų prieinamumą
I. Genytė Pikčienė pažymėjo, kad, be visų įstatymiškai įtvirtintų laisvadienių ir atostogų, Lietuvoje vis daugiau įmonių savarankiškai imasi darbuotojų motyvacijos papildomomis laisvomis dienomis už stažą, ar už išskirtinius rezultatus.
Todėl ekonomistė neslėpė, kad labiausiai nerimą kelia tai, kad tokiame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste, kuomet turime spręsti mūsų valstybei daug svarbesnius klausimus, pirmosios kalbos sukasi apie laisvadienius, trumpesnę darbo savaitę ir ilgesnes atostogas.
„Naujai Vyriausybei reikės atrasti lėšų gynybos finansavimui, švietimo sektoriaus spręsti, skurdo mažinimui ir sveikatos paslaugų prieinamumui didinti.
Nereikia būti ekonomistu, kad būtų aišku, jog siekiant šių tikslų – priešingai – turėtume rūpintis, kaip išlaikyti tvarų ekonomikos augimą, kuri jis užtikrintų ir tolesnį biudžeto pajamų augimą. Įsipareigojimų eilutės pučiasi ir, panagrinėjus naujosios Vyriausybės programą ir gausius pažadus rinkėjams, pūsis dar sparčiau“, – komentavo specialistė.
Ji neslėpė, kad kasmetinių atostogų trukmės prailginimas kelia ir rizikų. Viena iš jų – ilgesnės visuotinės atostogos gali dar labiau sumažinti svarbių viešųjų paslaugų prieinamumą.
„Eilių problema pas gydytojus specialistus susidaro ne vien dėl neefektyvaus valdymo, bet ir dėl specialistų trūkumo. Vis labiau trūksta ir policijos pareigūnų, ugniagesių bei mokytojų.
Jei ilginsime visiems šiems specialistams atostogas ir trumpinsime darbo dienų savaitę, šių paslaugų prieinamumas dar labiau mažės, o gyventojų nepasitenkinimas augs“, – pabrėžė ekonomistė.
Būtent todėl I. Genytė-Pikčienė mano, kad reikėtų koncentruotis į efektyvumo didinimo klausimus, tolesnį šių specialistų atlyginimų augimą, o tai nėra įmanoma be stiprios ir augančios ekonomikos.
Kuo ilgiau ilsėsimės – tuo labiau atsiliksime
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė pabrėžė, kad kasmetinių atostogų trukmės ilginimas visiškai nedera su kitais Vyriausybės prioritetais, pavyzdžiui, pinigų trūkumu biudžete.
„Akcentuojama, kad biudžetui trūksta pinigų, tačiau vietoje ekonomikos augimui skirtų priemonių, siūlomos mažinsiančios verslo aplinkos konkurencingumą, pavyzdžiui, atostogų plėtra“, – komentavo I. Rizgelė.
Ji pridėjo, kad Lietuva šiuo metu susiduria su darbo jėgos nepakankamumu, kuriam kompensuoti darbdaviai yra priversti ieškoti darbuotojų užsienyje. Todėl atostogų ilginimas tik pagilintų problemas su kuriomis susiduriama jau dabar.
Kaip pažymėjo I. Rizgelė, nepaisant to, kad pagal kasmetinių atostogų trukmę ES neišsiskiriame, tačiau pirmaujame pagal šventines dienas, turime kitokių papildomų laisvadienių, todėl pokyčiai tikrai nereikalingi.
„Pagal Darbo kodekse nustatytas 20 darbo dienų kasmetines atostogas Lietuva neišsiskiria iš daugumos ES valstybių, kurios taip pat taiko direktyvos numatytą minimumą. Vis dėlto būtina įvertinti ir švenčių dienas – Lietuvoje jų yra net 16, kai ES vidurkis nesiekia 13.
Lietuvoje taip pat papildomai egzistuoja mamadieniai / tėvadieniai, papildomos dienos už stažą ir kolektyvinių sutarčių nuostatos. Todėl šiuo metu nematome argumentų, kodėl poilsio dienų skaičių reikėtų didinti, nebent tai būtų daroma, pavyzdžiui mamadienių / tėvadienių skaičiaus sąskaita“, – komentavo LVK generalinė direktorė.
Anot jos, svarbu nepamiršti, kad kuo daugiau poilsiausime, tuo labiau atsiliksime nuo kitų šalių.
„Svarbu suprasti, kad Lietuva pirmiausiai konkuruoja su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Kuo daugiau ilsimės tuo metu, kai mūsų kaimynai dirba, tuo sunkiau išlaikyti pranašumą konkurencinėje kovoje.
Kiekviena papildoma atostogų diena kainuoja brangiai tiek verslui, tiek pačiai valstybei. Tai yra nesuteiktos paslaugos, nepasiekti eksporto rodikliai, nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą“, – nurodė I. Rizgelė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
