„Iki šiol gyventojai kaip pašto korespondenciją siuntė pačius įvairiausius daiktus – maisto gaminius, drabužius, avalynę, buitinę techniką ir pan. Nuo lapkričio 1 dienos įvedame aiškų standartą, kas yra laiškas, o kas – siuntinys. Įvairūs daiktai, siunčiami siuntose, negali būti siunčiami kaip pašto korespondencija. Jie turi būti siunčiami kaip siuntiniai“, – aiškino Lietuvos pašto Pašto tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė.
Pasak I. Dundulienės, iki šiol už siuntą buvo mokama tik pagal jos svorį, nevertinant jos matmenų. Už siuntų pristatymą mokėjimai užsienio šalių paštams priklauso ne tik nuo svorio, bet ir matmenų. Dėl šios priežasties neretai Lietuvos paštas užsienio šalių paštams sumokėdavo gerokai daugiau nei Lietuvos paštui už siuntos siuntimą sumokėdavo siuntėjas.
Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvos paštas siuntas, didesnes nei 2 kg ar didesnių išmatavimų nei 350×260×20 mm registruos kaip siuntinius. Pašto paslaugų tarifai dėl šių pokyčių nebus keičiami. Kaip ir iki šiol, tiek laiškai, tiek siuntiniai bus siunčiami šiuo metu galiojančiais įkainiais, kurie Europoje yra vieni mažiausių.
Europos Komisijos padalinio, besirūpinančio vidinės rinkos stebėjimu ir reguliavimu, užsakymu nepriklausoma konsultacinių paslaugų įmonė „WIK Consult“ 2013 m. atliko studiją apie Europos pašto operatorių taikomus paslaugų tarifus.
Pagal vidaus pirmenybines siuntas, Lietuva yra 8 vietoje pagal mažiausią kainą tarp Europos paštų operatorių.
Lyginant mažiausias kiekvieno Europos pašto operatoriaus siūlomas kainas, Lietuvoje siunčiamų iki 5 kg siuntinių kaina taip pat viena mažiausių Europoje, o pagal į užsienio šalis siunčiamų siuntinių kainas Lietuva yra antra pagal mažiausią kainą.
