Europos Sąjungoje sparčiai judant link visapusiško skaitmenizavimo – pavyzdžiui, asmens dokumentų ar vairuotojo pažymėjimų perkėlimo į elektroninę erdvę – šalia patogumo kyla ir rimtų saugumo iššūkių. Didėjant skaitmeninių paslaugų pagreičiui, kiberatakuotojams atsiveria naujos galimybės taikytis į vartotojų duomenis ir lėšas.
Žmonių patiklumas – didžiausia saugumo spraga
Atskleidžiant internetinės higienos svarbą, L. Apynis pabrėžė, kad didžiausia grėsmė dažnai slypi ne pačiose technologijose ar dirbtinio intelekto plėtroje, o pačių gyventojų patiklume. Pasak jo, socialiniuose tinkluose platinami fiktyvūs konkursai bei reklamos iki šiol sulaukia masinio pasitikėjimo.
„Bendrai matome tendenciją, kad tos reklamos netikros ar žaidimai puikiai veikia, labai daug lietuvių užkimba. Pavyzdžiui, „Facebook“ buvo sukurtos paskyros ir pavadintos žinomais pavadinimais, sukčiai netgi nupirko reklamą, suprantama, iš kokios nors vogtos kortelės. Ir pasidalintas įrašas, kuriame siūloma sudalyvauti žaidime ir laimėti automobilį.
Ant šio fiktyvaus įrašo fiksuoti tūkstančiai lietuvių patiktukų, pasidalijimų, nes vienas iš reikalavimų buvo pasidalinti. Taigi situacija tokia: turime netikrą puslapį, turime daug komentarų ir tiesiog kažkokią nuorodą neaiškią ir vis tiek žmonės paspaudžia, suveda savo duomenis asmens. Kam reikia nulaužimo, jeigu patys savo duomenis atiduoda gyventojai?“, – svarstė ekspertas.
L. Apynis atkreipė dėmesį ir į kitą paplitusią apgaulės formą, kai išvilioti pinigus bandoma prisidengiant neva simboliniu kelių centų ar vieno euro mokesčiu.
„Tačiau nuskaičiuoja ne vieną eurą, nes sukčių nuorodoje žmones suveda banko duomenis. Vadinasi, vėliau piktavaliai galės nuskaičiuoti tiek pinigų, kiek norės ar leis banko paskyroje nustatytas limitas“, – sakė jis.
Visą „Žurnalisto darbas iš arti“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
