Sostinės Algirdo gatvėje esančiame projekte „Algirdo 3“ butų kainos muša rekordus. Vasario mėnesį šiame name sudaryti du brangiausi sandoriai. 121 kvadratinio metro neįrengtą butą kažkas nusipirko už 991 tūkstantį eurų – mokėjo beveik 8200 eurų už kvadratinį metrą. O už kitą – 117 kvadratinių metrų – pirkėjas sumokėjo 745 tūkstančius.
Per pirmus du šių metų mėnesius įregistruota 18,9 tūkstančių nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 40,4 procentų daugiau nei tuo pat laiku pernai.
„Iš tikrųjų, augimas yra nenormalus. Ta prasme, pirmi du metų mėnesiai buvo tiesiog fantastiški“, – džiaugėsi „Deals on Home“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Įvairios geopolitinės priežastys lėmė optimistiškas nuotaikas ir tai, kad lietuviai nekilnojamojo turto rinkoje pasijuto laisvesni.
„Pasikeitė Amerikoje prezidentas, kas iš pradžių atnešė pakankamai didelį optimizmo pliūpsnį. Ir tuo pačiu krito EURIBOR, ir ukrainiečiai buvo sustabdę frontą. Tai visi šitie dalykai“, – sakė L. Boguševičius.
„Žmonės pradėjo iš tikrųjų sparčiai pirkti antrą, trečią, netgi ketvirtą būstą investicijai. Labai labai daug yra investicijai perkančių žmonių“, – teigė Nekilnojamojo turto brokerių asociacijos atstovė Ernesta Skvarnavičienė.
Geopolitika daro įtaką
Visgi, nekilnojamojo turto sandorių augimas šalyje buvo staiga sustojęs. Žmonės buvo ne juokais išsigandę, tačiau trumpam.
„Įvyko žymus pokalbis ovaliniam kabinete, kur įvyko konfliktas tarp Amerikos ir Ukrainos prezidentų. Ir tada jau viskas važiavo žemyn geras 2 savaitės“, – sakė L. Boguševičius
Nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad tam tikri sukrečiantys geopolitiniai įvykiai lietuvių sprendimams dėl nekilnojamojo turto daro įtaką. Tačiau, kaip sako brokeriai, su bet kokia nauja informacija lietuviai labai greitai susigyvena ir viskas vėl grįžta į savas vėžes.
„Tai normalu, jeigu taip pasižiūrėsim retrospektyviai, tai mes per 3 metus ir prie karo pripratom. Žmonės pavargsta pavargti. Ir tiesiog yra tas momentas, kada tu sakai sau mintyse, ai, velniop, kaip bus taip bus“, – teigė L. Boguševičius.
„Aktyvumas vis didėja, kainos atitinkamai irgi kyla ir žmonėms viskas su tuo yra gerai. Jeigu lyginant rudenį, rudenio rinką ir dabartinę rinką, žmonės gali mokėti už tą patį objektą 10 tūkstančių eurų daugiau ir nemato tame problemos“, – antrino E. Skvarnavičienė.
Perka ir svetur
Visgi Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir didėjanti geopolitinė įtampą dalį lietuvių privertė nekilnojamojo turto žvalgytis ir svetur. Perka butus ir namus Graikijoje, Kipre, bet neginčijamai populiariausia šalis – Ispanija. Čia vilioja ištisus metus lepinanti saulė ir palankios kainos.
„Už iki 100 tūkstančių eurų galima nupirkti 1 miegamojo būstą arčiau jūros. Arba 2 miegamųjų, tai bus apie kilometras nuo jūros. <...> O jeigu jau 150-160 tūkstančių išleisime, tai jau bus su pilnu kapitaliniu remontu“, – sakė „IS Real Estate“ vadovė Sonata Norkienė.
Šiuo metu Ispanijoje būsto pirkėjai privalo sumokėti nuo 6 iki 10 procentų turto vertės siekiančius mokesčius. Lietuviams tai ne problema.
„Kaip ten bebūtų, šalis turtingėja, piliečiai turtingėja. Ir aišku, ieško būdų investuoti kažkur ne tik Lietuvoj bet ir užsienyje“, – tikino „Crew Spain“ įkūrėjas Audrius Gudanavičius.
Dažniausiai lietuviai įsigytus būstus šiltuose kraštuose vasarą skiria trumpalaikei nuomai, kol patys džiaugiasi lietuviška vasara. O ir nuomos kainos vasaros metu gerokai didesnės. Atėjus šaltajam metų sezonui būsto savininkai gali išskristi pailsėti nuo žiemos ir pasidžiaugti saule.
Visgi, brokeriai vieningai sako, kad nei Lietuvoje, nei šiltose lietuvių pamėgtose šalyse, nekilnojamojo turto kaina artimiausiu metu tikrai nekris, tad didelių pokyčių tikėtis yra naivu.
Anot NT rinkos analitikų, lietuviai jau prisitaikė prie vyraujančios geopolitinės įtampos. Nors saugumo klausimas išlieka svarbus, pasak jų, ekonominiai veiksniai daro didesnę įtaką pirkėjų sprendimams įsigyti būstą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
