Kai Aliaksandras Lukašenka kerštaudamas pasiuntė į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją tūkstančius nelegalų, politikai nusprendė, kad reikia statyti fizinį barjerą – tvorą. 550 kilometrų tvoros su viela Lietuvos mokesčių mokėtojams kainavo apie 145 milijonus eurų. Europos Sąjunga tokio projekto nefinansavo.
Dabar, kai tvora stovi, o ant jos sumontuotos ir vaizdo stebėjimo kameros, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija sugalvojo sukurti vadinamąją „dronų sieną“, saugančią nuo rusų ir baltarusių bepiločių.
„Toks pavadinimas buvo „dronų siena“, iš tikrųjų, tai yra sistema, kuri leistų keistis informacija, aptikti dronus ir neutralizuoti“, – aiškino pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Baltijos šalys pateikė paraišką Briuseliui – paprašė finansavimo. Estai pranešė, kad jiems reikia 4 milijonų, Lietuva, Lenkija ir Latvija nurodė, kad kiekvienai šaliai reikia kiek daugiau nei 2,5 milijono eurų. Ir nors 12 milijonų eurų suma Europos Sąjungos mastu yra itin maža, Briuselio valdininkai paraišką atmetė ir pinigų neskyrė.
„Prastai vertinu, tiesą pasakius, nes akivaizdu, jog ir Briuselyje nevienodai matome, kuo gyvena mūsų valstybės narės ir lieka tik apgailestauti, kad šiuos klausimus turėsime išspręsti savo nacionalinių valstybių pastangomis ir lėšomis. Bet Europa yra didelė, interesai skiriasi, ir kai kada, tai kas mums skauda, ar mums yra svarbu, Europai nelabai“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Nematyčiau didelės problemos, kad tas projektas nebuvo pasirinktas finansavimui, mes galėsime ieškoti ir kitų finansavimo šaltinių šiam projektui“, – sakė R. Liubajevas.
Finansuoja kitus pirkimus
Tiesa, anot pasieniečių vado, Europos Sąjunga finansuoja kitus bepiločių ir antidroninės įrangos pirkimus.
„Gerai, kad finansuoja kažką, nes tada galime finansinius išteklius nukreipti ten, kur mums atsiranda kitas poreikis, kuris Europai galbūt nėra svarbus. Bet taip sukonstruota Europa, reikia derėtis, reikia žiūrėti, kur mes galime paremti pietiečių poreikius, kad jie paremtų mūsų, šiauriečių poreikius. Šį kartą nepavyko susitarti, bet mėginsime kitą kartą“, – sakė G. Paluckas.
Europos Sąjunga 7 metų biudžete paskirstė beveik 2 trilijonus eurų įvairiems projektams – bene didžiausia dalis žaliajam kursui. Bet finansuojama ir daugybė kitų, smulkesnių projektų. Pavyzdžiui, visai neseniai Briuselis paskyrė pustrečio milijardo eurų dotacijų Sirijai, kurioje dabar valdžią perėmė grupuotė, anksčiau Vakarų laikyta teroristine.
Neseniai Europos Komisijos vadovė paskelbė 800 milijardų eurų vertės planą Europos šalių gynybai. Bet šiame plane dotacijų yra lygiai nulis. Tad akivaizdu, kad valstybės, norėdamos stiprinti savo saugumą, Briuseliu kliautis neturėtų.
Estija statys bunkerius
O štai nieko nelaukdama, Estija pradėjo bunkerių ir gynybinės linijos statybą pasienyje su Rusija.
„Pirmiausia, tai būtina, tai leis mums reaguoti greičiau, pradedant visuotinę gynybą. Jie taip pat gali pasitarnauti ir kaip slėptuvės. Kitaip tariant, jie padeda mūsų pasipriešinimui ir padidina saugumą“, – teigė Estijos kariuomenės inžinierų vadas Ainars Afanasjevs.
Estija turi beveik 300 kilometrų pasienį su Rusija. Šiame ruože suplanavo įrengti net 600 bunkerių. Šiuo metu atliekami bunkerių bandymai, aiškinamasi, kokius geriausia statyti.
Estai planuoja, kad bunkeriai kainuos apie 60 milijonų – vidutiniškai 100 tūkstančių eurų už vieną. Tiesa, kai kur gali tekti derėtis su privačios žemės savininkais, galbūt jiems mokėti kompensacijas.
Lietuvoje apie bunkerius kalbų nėra, tik įrengiami kontrmobilumo parkai – kaupiamos įvairios priemonės, kurios stabdo priešo technikos judėjimą. Gavus žvalgybinius signalus, jos būtų išdėstytos pasienyje, kartu su įvairiomis minomis. Panašiai elgiasi ir kaimynai latviai, lenkai taip pat braižo planus įrengti rimtus įtvirtinimus.
Tiesa, estai stebina ir dar vienu sumanymu – Estijos gynybos investicijų centro vadovas užsiminė, kad bręsta ambicija pirkti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kurios galėtų numušti ir balistines rusų raketas. Tarp galimų variantų minimos trys sistemos – Izraelio, italų/prancūzų ir amerikietiškos, garsiosios „Patriot“.
Lietuva tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų neturi, politikai akcentuoja, kad tai mums per brangu – kainuoja ne vieną milijardą eurų. Kol kas turime tik vieną NASAMS bateriją. Bet jau užsakytos dar 2. Antroji į Lietuvą bus pradėta vežti kitais metais, o trečioji baterija – 2028-aisiais.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
