Europos meno kontekste Lietuva dažnai yra laikoma provincija, tačiau drąsiai galima teigti, kad turime talentingų įvairių kartų menininkų. Vieni jų jau sulaukė pripažinimo, kiti dar tik skinasi kelią visuotinio žinomumo link. Žmonės dažnai klausia: kaip vertinti arba įvertinti menininkus bei meno kūrinius, kaip pasirinkti, į ką investuoti?
Lietuvos visuomenė neišvengiamai susiduria ir vienaip ar kitaip vertina pasaulinio lygio meną bei gretina jį su lietuviškuoju estetiniu požiūriu ir kūrinių vertės monetarine išraiška. Meno entuziastai renkasi naujai atidaromose parodose, pristatymuose, savo meno kolekcijas dažniausiai pradeda kaupti nuo nebrangių, dar populiarumo aukštumų nepasiekusių dailininkų kūrinių, o vėliau ima domėtis klasika vadinamais kūriniais.
Deja, tai dar maža mūsų visuomenės dalis, palyginti netgi su artimiausiomis šalimis kaimynėmis. Pavyzdžiui, Lenkijos verslininkai apie 20−30 proc. savo pinigų investuoja į meno kūrinius. Dauguma lietuvių vaizduojamąją dailę įsivaizduoja kaip išskirtinę, elitinę, neprieinamą ar nesuprantamą meno šaką. Lietuvoje meno gyvenimas apribotas geografijos. Didžiausi renginiai, parodos, diskusijos rengiami Vilniuje ar Kaune, taip pamirštama didžioji dalis mūsų visuomenės, todėl menininkus ir jų darbus sunkoka populiarinti.
Vis dėlto jau galima pastebėti, kad susidomėjimas investicijomis į meną Lietuvoje pamažu auga. Žmonės, svarstydami, ar verta investuoti į meno kūrinį, lygina kūrinių kainas įvairiose galerijose, stengiasi sužinoti aukcionuose parduotų darbų kainas, pasidomėti meno kritikų nuomone apie vieną ar kitą menininką, bendrauti su kitais meno gerbėjais ir tokiu būdu susidaryti visapusišką nuomonę apie autorių ir jo kūrybą.
Meno vertinimas gali būti lyginamas su akcijų rinkomis. Pavyzdžiui, pasirinkus rizikingą investicinį fondą arba jo ekvivalentą meno rinkoje – naują talentą, investicijų suma bus sąlyginai nedidelė ir bus galima tikėtis didesnės grąžos. Pasirinkus mažesnės rizikos investicinį fondą arba jau pripažintą menininką, už jį teks mokėti gerokai aukštesnę pradinę kainą ir bus galima tikėtis mažesnės grąžos, tačiau mažesnė bus ir rizika. Šiuo metu atsiranda vis daugiau kolekcininkų, investuojančių į jaunų, dar nepripažintų menininkų kūrybą. Norint tapti tokiu kolekcininku nereikia didelių pradinių investicijų.
Apibendrinant galima teigti, kad investicijos į meną, priešingai nei investicijos į akcijų rinkas, nenuvertėja, turi didelę tikimybę brangti, taip pat išlaiko estetinę vertę ir suteikia džiaugsmo savininkui, o tai sunku įvertinti pinigais.
Bet kokiu atveju svarbiausias faktorius, norint priimti objektyvų sprendimą, yra visapusiška informacija. Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, vis daugiau žmonių, iki šiol nesusidūrusių su šiuolaikiniu menu, pradeda juo domėtis, atsikrato baimės įsigyti meno kūrinių internetu, pradeda kaupti kolekcijas ir investavimo, ir estetikos tikslais. Taip pat atsiranda vilties, kad įsigydami lietuvių autorių kūrinių suteikiame jiems impulsą ir finansinį užtikrintumą skverbiantis į Europos ar pasaulio meno vandenis.
Dainius Podolinskis, meno galerijos internete „ARTonline.lt“ vadovas
