Lietuvoje artimiausiu metu gali atsirasti naujas superkompiuteris, kuris būtų bene galingiausias Rytų Europoje ir vykdytų NATO bei Vakarų Europos mokslo įstaigų užsakymus.
Toks kompiuteris planuojamas Vilniaus universitete (VU), o viso projekto vertė gali siekti iki 80 mln. litų.
Neoficialiomis BNS žiniomis, valdžios koridoriuose jau svarstoma, kokiomis lėšomis galėtų būti finansuojamas šis projektas, o naujo superkompiuterio atsiradimui pritaria VU vadovybė.
Planuojama, kad apie 20 proc. projekto galėtų būti finansuojama privačiomis lėšomis, maždaug 30-40 proc. galėtų būti valstybinių institucijų lėšos, dar 30-40 proc. - mokslinių institutų finansavimas.
Kol kas neaišku, koks galėtų būti naujosios skaičiavimų sistemos galingumas, tačiau ji net iš tolo neprilygtų moraliai jau pasenusiam VU Matematikos ir informatikos fakultete esančiam superkompiuteriui, kuris yra vienas iš centrinių Lietuvos lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklo „LitGrid“ mazgų.
Naujasis superkompiuterius vykdytų daugiausiai mokslinius skaičiavimus, tačiau tikėtina, kad jo atsiradimu gali būti suinteresuotos ir savo reikmėms jį galinčios pritaikyti privačios įmonės, pavyzdžiui, ambicijų IT versle neslepianti bendrovė „Invalda“.
Taip pat manoma, kad superkompiuteriui dalį užsakymų galėtų pateikti ir užsienyje veikiantys institutai, bei NATO. Tikimasi bendradarbiauti ir su Lietuvos krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijomis.
Projekto realus įgyvendinimas galėtų prasidėti 2009 metais ir jau 2010-2011 superkompiuteris galėtų pradėti veikti.
„Invaldos“ grupei priklausanti įmonė „Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos“ ir VU penktadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo prisidėti tobulinant skaičiavimo centrą, mokymo laboratorijas ir rengiant mokymo programas.
Dabartinis Matematikos ir informatikos fakultete esantis superkompiuteris susideda iš dviejų skirtingos architektūros komponentų. Pirmasis komponentas - bendrovės SGI sukurta sistema „Altix 4700“, susidedanti iš 64 procesorių, o antrasis - iš 42 atskirų mazgų sudaryta sistema.
Tačiau šios sistemos galingumas neatitinka poreikių, todėl numatoma ją tobulinti.
Superkompiuteriai dažniausiai naudojami moksle, pavyzdžiui, nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekos. Tačiau jie dažnai pritaikomi ir versle - kuriant automobilius, lėktuvus, vaistų gamybos ir kitose srityse.
