Perkant skirtingas prekes, iki šiol privalu pateikti ir savo asmeninius duomenis, jeigu norite, kad užsakyta siunta jus galiausiai pasiektų.
Pavyzdžiui, prašoma įvardyti ne tik vardą, pavardę, el. paštą, įrašyti telefono numerį, bet ir adresą. Net kai siunta juo nepristatoma, o paliekama paštomate.
Tad ar iš tiesų pardavėjai nepiktnaudžiauja ir jūsų duomenis surenka legaliai?
Paaiškino, ko gali reikalauti pirkėjai
Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Aurimas neslėpė pasipiktinimo dėl pardavėjų reikalavimo suvesti asmeninius duomenis tada, kai prekė yra užsakoma ne į namus, bet paštomatą.
Jo vertinimu, tarnybos esą žiūri pro pirštus ir nemato, kad prekybininkai vėliau surinktais duomenimis paprasčiausiai pasinaudoja.
„Kaskart girdime pranešimus apie nutekinamus asmeninius žmonių duomenis, bet kažkodėl prekybininkams vis tiek leidžiama rinkti duomenis apie kiekvieną net ir tada, kai prekės yra užsakomos ne į namus, o į paštomatą.
Jau nekalbu apie tai, kad pasitaiko ir atvejų, kai prekybininkais apsimeta sukčiai. Tai žmonės paprasčiausiai gali suvesti asmeninius duomenis ir juos pateikti sukčiams, o už tai nieko niekam nebus? Kodėl žiūrima pro pirštus ir kam reikia tokių duomenų?“ – pasipiktinimo neslėpė Aurimas.
Advokatų profesinės bendrijos „Newton Law“ teisininkė Asta Kederytė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (BDAR) yra įvardijama, kokiais teisiniais principais turi vadovautis įmonės, kai yra tvarkomi asmens duomenys.
„Vienas iš šių principų – duomenų kiekio mažinimo principas, kuris reiškia, kad tvarkomi asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.
Kiekviena įmonė, prieš rinkdama (tvarkydama) asmens duomenis, turi įvertinti, ar renkami duomenys yra reikalingi ir nustatyti tikslą, kuriuo tie duomenys bus įmonėje tvarkomi“, – kalbėjo advokatė.
Pasak A. Kederytės, įmonės taip pat gali pagrįsti, kad duomenų surinkimo tikslas nėra perteklinis.
„Kai užsakomos prekės internetu, turėtų būti reikalaujama tik tų asmens duomenų, kurie yra reikalingi užsakymui įvykdyti.
Pavyzdžiui, galbūt įmonė reikalauja pateikti asmens vardą ir pavardę, kad galėtų identifikuoti pirkėją, galbūt pritaikyti lojalumo programą ar, pasimetus siuntai, lengviau susieti pamestą siuntą su pirkėju.
Taip pat tinkamai įvykdyti finansinės apskaitos reikalavimus, telefono numerio, kad galėtų informuoti pirkėją apie užsakymo eigą ar, iškilus nesklandumams, nedelsiant susisiekti, kad juos išspręstų, taip pat perduoti už siuntos pristatymą atsakingai įmonei, kad ji galėtų informuoti apie siuntos pristatymą“, – vardijo pašnekovė.
Pasak advokatės, įprastai įvesti el. pašto adresą tokiu atveju reikalaujama tam, kad būtų galima informuoti pirkėja apie užsakymą eigą (galbūt išsamiau nei telefonu) ar pateikti finansinės apskaitos dokumentus ir kt.
Tačiau kiekvienas pirkėjas taip pat turėtų įsidėmėti, kad, pavyzdžiui, adreso reikalavimas tam tikrais atvejais iš tiesų gali būti laikoma pertekline informacija.
„Iškilus klausimui, ar tikrai reikalingas pirkėjo adresas, įsigyjant prekes internetu, kai pasirenkama, kad prekės bus pristatytos į paštomatą, reikia įvertinti, kokį pirkėjo adreso tvarkymo tikslą nurodo pardavėjas.
Jei pardavėjo nustatytas tikslas yra susijęs tik su prekės pristatymu, tuomet galima būtų vertinti, kad šių duomenų rinkimas yra perteklinis ir pardavėjas pažeidžia BDAR įtvirtintus reikalavimus. Tačiau, jei pardavėjas pagrindžia, kad pirkėjo adresas yra reikalingas ir kitu tikslu (protingu), tuomet tokių duomenų rinkimas negalėtų būti laikomas pertekliniu, o pardavėjas turėtų pilną teisę juos rinkti ir tvarkyti“, – paaiškino A. Kederytė.
Ji primena ir tai, kad kiekviena įmonė (dar prieš rinkdama asmens duomenis) turi pareigą pateikti pirkėjams informaciją apie tai, kaip šie asmens duomenys bus tvarkomi.
Kitaip tariant, kokiu tikslu, kiek laiko saugomi, kam ta informacija vėliau gali būti perduodama, kokias teises asmenys įgyja ir pan.
„Iškilus klausimams, kokiu tikslu yra tvarkomi asmens duomenys, ir ar reikalavimas juos pateikti nėra perteklinis, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į įmonę su prašymu paaiškinti ir pagrįsti asmens duomenų tvarkymą“, – pirkėjų teises įvardijo advokatė.
Tuo metu Valstybinės duomenų apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Jocaitė antrina, kad visais atvejais pardavėjai turėtų pateikti informaciją, kokiu tikslu tokie asmens duomenys yra renkami.
O jeigu kyla abejonių dėl pardavėjo reikalavimo pateikti tam tikrus duomenis, pasak jos, rekomenduotina kreiptis į pardavėją su prašymu paaiškinti, kuo grindžiamas tokių asmens duomenų rinkimas.
„Gali būti atvejų, kai teisės aktai duomenų valdytojui (šiuo atveju – pardavėjui) įtvirtinta pareiga tvarkyti tam tikrus asmens duomenis. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (PVMĮ) nustato atvejus, kai turi būti išrašoma pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra (PVM).
PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta: „prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas“.
Be to, vykdant internetinę prekybą tarp pardavėjo ir pirkėjo ,susiklosto sutartiniai santykiai. Taigi, tvarkomų asmens duomenų apimtis konkrečiu atveju priklauso ir nuo sutarties sąlygų“, – kalbėjo Kristina Jocaitė.
Prekybos milžinė „Temu“ pažeidžia ES įstatymus
Naujienų portalas tv3.lt taip pat primena, kad preliminarios Europos Komisijos atliekamo tyrimo išvados rodo, kad Kinijos internetinės prekybos milžinė „Temu“, nesiimdama pakankamų priemonių užkirsti kelią prekybai nelegalia produkcija savo platformoje, pažeidžia Europos Sąjungos įstatymus.
„Įrodymai parodė, kad ES vartotojams kyla didelė rizika platformoje susidurti su neteisėtais produktais“, – rašoma pirmadienį paskelbtame pranešime spaudai.
„Kalbant konkrečiai, komisijai atlikus slapto pirkėjo tyrimą nustatyta, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog „Temu“ apsiperkantys vartotojai tarp siūlomų prekių, pavyzdžiui, vaikams skirtų žaislų ir smulkios elektronikos, ras reikalavimų neatitinkančios produkcijos“, – teigiama pranešime.
Dabar Kinijos bendrovė gali atsakyti į kaltinimus ir išspręsti peržiūroje iškeltus klausimus.
Jei „Temu“ nepavyks išsklaidyti abejonių, Komisija gali oficialiai paskelbti, kad buvo pažeistas ES Skaitmeninių paslaugų įstatymas ir skirti iki 6 proc. „Temu“ pasaulinės metinės apyvartos dydžio baudą.
Tačiau ES vykdomoji institucija pabrėžė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas.
„Temu“ šių kaltinimų kol kas viešai nekomentavo. Tačiau bendrovės atstovas spaudai agentūrai „dpa“ sakė, kad „Temu“ ir toliau visapusiškai bendradarbiaus su komisija.
„Vartotojų saugumas internete ES yra nediskutuotinas – mūsų įstatymai, įskaitant Skaitmeninių paslaugų įstatymą, yra geresnės apsaugos internete pagrindas“, – sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.
Tyrimas dėl platformoje „Temu“ parduodamų nesaugių produktų buvo pradėtas spalį.
„Temu“ yra labai populiari tarp viso šalių bloko klientų. Ši paslaugų teikėja jau dabar yra viena iš didžiausių internetinių mažmeninės prekybos platformų Vokietijoje, o joje apsiperka keli milijonai ES gyventojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
