Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Smarkiai sumažėjusios skalūninių dujų gavybos prognozės Lenkijoje atšaldė kai kurių investuotojų norą prisidėti prie telkinių tyrimų. Nepaisant išaugusios žiniasklaidos ir gamtosaugos aktyvistų kritikos, šalies vyriausybė vis dar stengiasi išlaikyti investuoti norinčias užsienio kompanijas ir pradėti dujų gavybą 2015 metais.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prieš trejus metus garsiai skelbė, kad komerciniais tikslais Lenkija galėtų pradėti eksploatuoti savo didžiulius skalūnų telkinius jau 2014 metais. Tada Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Energijos informacijos administracija lenkams žadėjo daugiau nei 5 trln. kubinių metrų dujų telkinius, kurių šaliai būtų pakakę 300 metų. Tačiau po metų Lenkijos geologijos institutas atšaldė investuotojų galvas paskelbęs, kad iš tiesų rezervai apie 10 kartų mažesni nei žadėjo amerikiečiai.
Tikruosius telkinių tūrius galima tiksliai nustatyti tik juos gręžiant. Lenkija turi 46 tokius bandomuosius gręžinius ir kai kurie iš jų pasirodė besą šnipštas. Panašūs atradimai iš Lenkijos privertė pasitraukti tris galingas skalūnines dujas norėjusias išgauti kompanijas, o sauja liekančių nori, kad Aplinkos apsaugos ministerija leistų kelis kartus padidinti gręžinių gylį. Dar labiau užsienio investuotojai būtų patenkinti, jei atsistatydintų Teisės ir teisingumo partijos narys aplinkosaugos viceministras, atsakingas už nacionalinės skalūninių dujų gavybos kompanijos kūrimą.
Šiuo metu Lenkija iš Rusijos importuoja didžiąją dalį savo kasmet suvartojamų 15 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Gausi skalūnų dujų gavyba Lenkijoje būtų tiek didžiulis postūmis diversifikuoti šalies dujų rinką, tiek ir grėsmė Rusijos energetiniam dominavimui Europoje. Šiuo metu ketvirtį Europos Sąjungoje (ES) sunaudojamų dujų sudaro importas iš Rusijos.
