Centinio banko Ekonomikos departamento vadovas Jokūbas Markevičius sako, kad pajamos iš šio mokesčio gali nesiekti nei 10 mln. eurų.
„Nuo pradinio varianto, kuomet buvo siekiama išplėsti NT mokesčio bazę, surinkti daugiau iš šito mokesčio, dabar turime variantą, kuomet mokesčio bazė yra susiaurinama ir mokesčio bus, iš tikrųjų, surenkama mažiau negu iki šiol“, – penktadienį LRT radijui teigė J. Markevičius.
Pasak jo, pernai iš NT mokesčio buvo surinkta pakankamai nedaug – 15 mln. eurų.
J. Markevičius teigimu, NT mokesčio „potencialas liks visiškai neišnaudotas“.
„Nieko nekeisdami kitais metais būtume surinkę 75 mln. eurų, išplėsdami mokestį būtume surinkę 150 mln. eurų, tai dabar, po šios reformos, tikėtina, nesurinksime nei 10 mln. eurų“, – kalbėjo LB atstovas.
BNS rašė, kad nauja NT apmokestinimo tvarka, kurią Seimas patvirtino ketvirtadienį, numato skirtingą pagrindinio ir antro ar paskesnio būsto apmokestinimą.
Už pirmąjį būstą mokės tik brangesnio nei 450 tūkst. eurų vertės būsto savininkai, o bendrasavininkiai – brangesnio nei 900 tūkst. eurų. Jeigu savivaldybė iki 2025 metų gruodžio nenustatys pagrindinio būsto mokesčio tarifo, 2026 metais galios 0,1 proc. tarifas daliai, viršijančiai 450 tūkst. eurų.
Antras ir paskesnis turtas bus apmokestinamas 0,2–1 proc. tarifais nuo 50 tūkst. eurų vertės: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc., 0,6–1 mln. eurų – 0,8 proc., o brangesnis negu 1 mln. eurų – 1 proc. tarifu.
Apleistam turtui bus taikomi 1–5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – lieka 0,5–3 proc. tarifai, kuriuos nusistatys savivaldybės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
