Tačiau stiprinant žvejų sodybų apsaugą, prie jų bus draudžiama statyti vėliavų stiebus, šiuose sklypuose bus ribojamas kietos dangos plotas, gyvatvorių aukštis, nustatyti reikalavimai mažosios architektūros detalėms.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pabrėžia, kad iki šiol teritorijoje draustos saulės elektrinių bei kolektorių statybos turės būti suderintos su parko direkcija.
„Tai yra labai svarbu, kadangi tikrai yra pasikeitęs visas mūsų požiūris ir apskritai politika. Buvo kategoriškas draudimas statyti saulės elektrines, o dabar jas galima statyti ant pastatų stogų, o tam tikrose inžinerinėse, komunalinio ūkio teritorijose – ir ant žemės“, – BNS sakė ji.
„Parko direkcija turės derinti šitų elektrinių pastatymą, kad jos neužgožtų vertingų kraštovaizdžio elementų, kad gražiai žiūrėtųsi ir tai irgi taip pat bus svarbu“, – pridūrė nacionalinio parko vadovė.
Anot parko direktorės, atnaujinti nuostatai suteiks daugiau atsakomybės ir parko direkcijai.
„Atsakomybių atsiras daug, tačiau tam tikras reguliavimas padės išsaugoti Kuršių nerijos unikalumą ir savitumą ir jos pačias didžiausias vertybes“, – teigė A. Feser.
Negalės kenkti kraštovaizdžiui, matomumui
Ji pažymėjo, kad saulės jėgainės negalės būti statomos ten, kur jos keltų grėsmę kraštovaizdžiui ir matomumui, pavyzdžiui, ant žvejų sodybų stogų.
Pasak A. Feser, elektrinės bei kolektoriai galėtų atsirasti ant gyvenamųjų, rekreacinių pastatų stogų, yra planų juos statyti inžinerinėse ar komunalinio ūkio įmonių teritorijose.
„Savivaldybė kaip tik dabar rengia projektą vandenvietėje padaryti saulės kolektorių parką. Manau, kad tikrai išjudės šitas dalykas ir mes palaikysime šitas iniciatyvas“, – kalbėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė.
A. Feser pažymėjo, jog daugiausia dėmesio bus skirta žvejų sodybų reikalavimams – kietoji danga jose galės sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. neužstatyto ploto, gyvatvorių aukštis negalės viršyti 1,3 metro, be to, jose negalės būti statomi vėliavų stiebai.
„Pavyko įrodyti, kad Kuršių nerija labai skiriasi nuo žemyninės Mažosios Lietuvos dalies ir yra labai svarbu suprasti, kas gi yra Kuršių nerijos žvejo namo proporcijos, aukštis, kiek turi būti verandų, kaip jis turi atrodyti, kokios turi būti spalvos, medžiagos. Labai aiškiai įvardyta, kad langai ir durys turi būti mediniai, o ne kitokie“, – teigė ji.
„Dar prieš kokius dešimt metų nebūtume suvokę, kad kas nors galėtų statyti vėliavas (prie žvejų namų – BNS). Staiga atsirado stovai su didžiausiomis vėliavomis. Suprantame, kad jeigu tai atsirastų vos ne prie kiekvieno namo, tai į ką būtų panašus mūsų senasis Nidos kvartalas“, – kalbėjo parko direktorė.
Populiarins tradicinius verslus
Jos teigimu, atnaujintuose nuostatuose taip pat numatyta praėjusio šimtmečio pabaigoje iškilusios kurorto architektūros apsauga, tik eismo ir gyventojų saugumui būtinas apšvietimas, išskirtos teritorijos vertę formuojančios savybės, nustatyta Kuršių nerijoje skatinama veikla.
„Atrodo, kad čia (pastatyta – BNS) sovietmečiu, reikia viską griauti, viską keisti. (...) Tai tikrai yra vertinga architektūra – rekreacinė, atostoginė, vasarnamių, kuri tikrai turėtų būti išsaugota. (...) Tokia, kaip (svečių namai – BNS) „Kastytis“ šalia kapinių yra tikrai puiki architektūra“, – kalbėjo A. Feser.
„Ir būtent nematerialaus paveldo saugojimas daug stipresnis naujuose nuostatuose, kada norisi populiarinti ir tradicinius verslus, ir amatus, ir vietos produktus. Labai svarbu, kad vietos bendruomenė imtųsi tokių darbų ir tai būtų saugoma“, – teigė ji.
Kuršių nerija į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 2000 metais. Nacionalinio parko direkcija šiai organizacijai kas šešerius metus teikia ataskaitas apie situaciją saugomame krašte.
Kuršių nerija yra 98 kilometrų ilgio, Lietuvai priklauso 52 kilometrai.
