„Aš seniai sakiau, kad reikia mums kopijuoti lenkų akcizų politiką, naudojant lošimų teorijos principą „akis už akį“. Kai vyksta lošimas, kuris tęsiasi ilgai, šis principas leidžia paprotinti tą, kuris bando tave apgauti“, – antradienį kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto R. Kuodis.
Ekonomisto teigimu, Lietuva, nustatydama degalų akcizus ir papildomą anglies dioksido (CO2) dedamąją, nepakankamai įvertino konkurenciją su kaimyninėmis valstybėmis.
Pasak jo, jeigu CO2 dedamoji susijusi su Lietuvos įsipareigojimais pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), reikėtų svarstyti galimybę koreguoti bazinį akcizo tarifą.
„Jei ji pririšta prie kažkokio RRF įsipareigojimo ir mes norime išlaikyti rinką, tai kokio tikslo siekiame? Ar rinką išlaikyti, ar maksimalų biudžetą surinkti iš akcizų? Kas pasakys?“ – klausė ekonomistas.
„Galime kažką panašaus daryti, kad atsiimtume tą rinką. O ta prarasta rinka yra milžiniška“, – pridūrė jis.
R. Kuodžio vertinimu, dabartinė degalų apmokestinimo sistema yra pernelyg sudėtinga, o papildomos CO2 dedamosios įvedimas nebuvo pakankamai pagrįstas.
„Pats akcizas savo esme yra CO2 dedamoji. Kaip dabar atsiranda antra CO2 dedamoji? Todėl, kad nežinota, jog pirmoji dedamoji yra pats akcizas“, – teigė jis.
Ekonomistas pažymėjo, kad Lietuvoje transporto priemonėms ir degalams taikomi keli skirtingi mokesčiai, todėl, jo nuomone, būtina vertinti bendrą jų poveikį vartotojams ir rinkai.
„Gaunasi toks didelis tortas, kuris neaišku, kodėl egzistuoja. Aišku, torto egzistavimas leidžia kūrybiškai žiūrėti – jei pridarai nesąmonių su vienu sluoksniu, atitaisyk tai kitu sluoksniu“, – ironizavo R. Kuodis.
Jo teigimu, įvedus papildomą CO2 dedamąją, buvo galima atitinkamai koreguoti kitus degalų mokesčius, kad Lietuva neprarastų konkurencingumo.
„Jeigu jau atsirado ta CO2 dedamoji su RRF pinigais, tai bent jau pažaisk su tuo pačiu akcizo lygiu, kad neprarastum rinkos kaimyninėms šalims – Lenkijai, Latvijai“, – sakė ekonomistas.
Komentuodamas galimybę Lietuvoje apmokestinti naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, R. Kuodis teigė, kad tokie sprendimai pirmiausia turėtų būti koordinuojami ES lygmeniu.
Pasak jo, Lenkija, pasitelkdama viršpelnių apmokestinimo priemones, gali mažinti degalų kainas ir taip stiprinti savo konkurencinę padėtį Lietuvos atžvilgiu.
„Tai vienas iš Lenkijos triukų, kurie panaudojami prieš mus. Jie tuos viršpelnius, finansus nukreipia į dyzelino kainos mažinimą ir toliau atiminėja iš mūsų tą rinką“, – teigė ekonomistas.
R. Kuodžio nuomone, ES turėtų veikti nuolatinis mechanizmas, leidžiantis apmokestinti dėl išorinių aplinkybių, o ne pačių įmonių veiklos atsiradusius išskirtinius pelnus.
„Turėtų būti permanentinis mechanizmas, nesvarbu, kur tas viršpelnis atsirastų. Jeigu kažkas atsitiko ne dėl įmonės pastangų, jeigu vyksta karas Ukrainoje, tai žinome, kad šitie pinigai nepriklauso įmonei“, – dėstė jis.
Vis dėlto, anot ekonomisto, šiuo metu Bendrijoje nėra pakankamai veiksmingos bendros sistemos tokioms situacijoms spręsti.
„Nėra gero pasiruošimo šitiems dalykams. Tokio permanentinio mechanizmo Europoje iš esmės nėra. Visos šalys improvizuoja“, – sakė R. Kuodis.
Pasigenda analitinio valstybės biudžeto pagrindimo
Vertindamas antradienį Seimui teikiamą 2027 metų valstybės biudžeto projektą, ekonomistas taip pat kritikavo jo rengimo principus.
R. Kuodžio teigimu, biudžeto dokumentuose trūksta išsamesnės analizės, kuri leistų įvertinti, ar atskiroms valstybės sritims skiriamas finansavimas yra pakankamas.
„Lietuvos biudžetai, kaip ir visais metais, eina be analitinės dalies. Čia yra paklodė skaičių, po kurių neaišku, kur kas yra. Skiriame kažkam kažkiek. Klausimas – ar turime skirti daugiau, ar mažiau? Kaip žinoti, ar tas daugiau, ar mažiau turi būti daroma?“ – kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, valstybės biudžetas neturėtų apsiriboti vien pajamų ir išlaidų apskaita – jame taip pat turėtų būti aiškiai pagrindžiami finansavimo prioritetai.
„Čia yra buhalterinis dokumentas. Įmonės turi buhalteriją, bet įmonės turi ir vadybinę apskaitą. Šalies mastu vadybinė apskaita būtų analitinis dokumentas: kurios sritys deramai finansuojamos, kurios – per mažai“, – aiškino R. Kuodis.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris keliaus į Seimą – jame numatomas Mastrichto kriterijus viršijantis 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas.
Neįskaitant europinės išlygos (1,5 proc. BVP) dėl karinių įsigijimų, deficitas kitąmet turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas pasieks jau 4,6 proc., neįskaitant karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc., valstybės skola viršys pusę šalies BVP ir pasieks 50,7 proc.
Tarp svarbiausių biudžeto akcentų – visuomenės ir valstybės saugumas: Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai kitąmet sudarys 5 proc. BVP arba virš 4,8 mlrd. eurų, Šeimos paketo priemonės – 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
