Forume buvo aptariama, kokia pagrindinė šalies ekonomikos stuburo – pramonės dabartinė padėtis, su kokiais iššūkiais susiduria šalies pramonė Lietuvos ir Europos Sąjungos politikos kontekste, ar pasiteisino vyriausybių sprendimai dėl verslo skatinimo ir kokios politikos reikėtų ateityje, kad Lietuvos įmonės neprarastų konkurencinio pranašumo.
Ar svarbi Lietuvai pramonė?
„Iš esmės visas mūsų šalies augimas yra pramonės augimas. Naujas rodiklis nurodo, kad 20 proc. Europos pramonės turi sudaryti pramonė. Vokietijoje toks rodiklis jau yra pasiektas, Prancūzijoje, Ispanijoje – apie 10 proc., Lietuvoje jis siekia 21 proc., tačiau tai nereiškia, kad galima nieko nedaryti ir džiaugtis“, – sakė LPK prezidentas Robertas Dargis.
Pasak jo, Lietuvai pramonės įmonių įtaka yra viena svarbiausių.
„Kaip jau minėjo Robertas ( Robertas Dargis – balsas.lt), Pietų ir Šiaurės Europos ekonomikos rodikliai ir bruožai gerokai skiriasi, tačiau pramonė yra svarbi visur“, – sakė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys.
Kaip grąžinti pramonę į regionus
Diskusijos dalyviai teigė, kad pramonei grįžti į periferiją dažnai trukdo menkas politikų suvokimas apie pramonės svarbą. „Tiesa, politikai keičiasi ir kartu per dažnai keičia įstatymus, o tai trukdo pramonės vystymuisi ir verslo pasitikėjimo augimui. Tačiau nereiktų pernelyg sureikšminti politikų įtakos šioje situacijoje“, – sakė seimo narys Kęstutis Daukšys.
„Pritariu, kad politikų įtakos nereikia suabsoliutinti. Verslui yra didelė rizika judant į regionus, nes ten prastesnė darbuotojų kvalifikacija ir kitos sąlygos, todėl valstybė turėtų verslui kompensuoti nuostolius“, – mano D. Kreivys. Anot jo, verslas turi valstybei padėti išgyventi finansinę krizę, o valstybė turi padėti verslui kurti darbo vietas.
„Trūksta kalbėjimo ir susitarimo. Tarp valdžios ir verslo visada yra tam tikra priešprieša. Kiek šiandien regionai yra pasiruošę priimti investicijas – klausimas. Kalbant su miesto merais paaiškėja, kad jie nesupranta, kodėl turėtų priimti pramonės įmones į savo rajoną. Pirmiausia reikia keisti suvokimą“, – sakė R. Dargis.
„Mano manymu, buvo praleistas momentas ir iš regionų paleisti kvalifikuoti darbuotojai, o dabar juos atgal prisikviesti sunku. Dažnai jų nebeprisiviliosi didesniu atlyginimu, nes mažesniuose miestuose yra sustojęs socialinis gyvenimas, kuris jaunam žmogui yra svarbus“, – sakė K. Daukšys.
Verslininkai, paklausti, ko jiems reikia, kad plėstųsi į regionus, teigė norintys naujos mokesčių bazės.
Yra problema, turi būti ir sprendimas
„Jei yra problema, turi būti surastas ir sprendimas – toks, kad būtų matomas aiškus rezultatas. Galima keisti mokesčių sistemą, kaip minėta. Aš prioritetą atiduodu ekonomikos skatinimo priemonėms, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. – Mes išsikėlėme tam tikrus tikslus. Didžioji problema yra energetika, kita problema – šilumos ūkis ir gerokai per didelis šilumos suvartojimas bei kainos. Kita problema – švietimas ir klausimas, kokių specialybių reikia, bei renovacija. Svarbu kuo efektyviau panaudoti Europos Sąjungos lėšas ten, kur jos reikalingos labiausiai.“
Pasak D. Kreivio, pats verslas taip pat turėtų rodyti daugiau aktyvumo – tiek siekiant palankesnės aplinkos, tiek skatinant paklausių specialybių specialistų atsiradimą.
„Tradicinė pramonė irgi gali kurti didelę pridėtinę vertę, tik tam svarbios naujos technologijos ir inovatyvumas. To ir reikia siekti“, – sakė D. Kreivys.
Anot K. Daukšio, iki 2020 svarbu išlaikyti 20 proc. pramonės rodiklį.
„Vis kalbame apie konkurencingumą, tačiau jis irgi susideda iš tam tikrų rodiklių, kurių reikia siekti nuolat dirbant. Man bus įdomiau kalbėti apie dalykus, kurie yra padaryti arba yra daromi“, – apibendrindamas sakė A. Butkevičius.
