Įdarbinimo specialistai teigia, kad dabartinė situacija, kai nedarbas Lietuvoje auga, o darbdaviai neranda reikalingų specialistų, yra ekonominės krizės pasekmė. Tam tikrą poveikį turėjo ir didelė emigracija bei tarptautinių bendrovių filialų atsidarymas mūsų šalyje.
„Prasidėjus ekonominei krizei, kaip ir išpūstas nekilnojamojo turto burbulas, sprogo ir darbo rinkos burbulas. Įmonės optimizavo savo veiklą (dažniausiai personalo sąskaita), pradėjo atidžiau planuoti įmonės plėtrą, daug atsakingiau rinkosi naujus darbuotojus. Įmonėms jau nepakako vien paprasto darbuotojo, joms reikėjo šimtaprocentinio darbuotojo – savo srities profesionalo. Darbdaviai gan aukštai iškėlė reikalavimų kandidatams kartelę, tuo pačiu nelabai sugebėdami pasiūlyti kvalifikaciją atitinkančio atlyginimo“, – susiklosčiusią situaciją Lietuvoje apžvelgia cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Vienas geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje, IT kompanija „Blue Bridge Baltic“, nesiskundžia reikiamų specialistų gausa, tačiau patvirtina, kad išlieka patirties turinčių specialistų stoka ir priduria, jog tam įtakos turėjo tarptautinių bendrovių filialų atsiradimas Lietuvoje, o nedidele dalimi – ir emigracija.
Emigracijos įtaka
Niekam ne paslaptis, kad darbo rinkai didelės įtakos turėjo ir gausi emigracija.
„Žmonės plūstelėjo į užsienį ieškodami elementaraus finansinio pagrindo. Šiai dienai darbo rinkos situacija stabilizavosi, bet kilimo artimiausiu metu nenusimato. Ieškantys darbo vis dar turi rinktis tarp pašalpos ir darbo už pašalpos dydžio atlyginimą. Geriausi specialistai šiuo metu turi darbą ir nėra linkę jį keisti, kaip buvo prieškriziniu laikotarpiu“, – tvirtina cvonline.lt specialistė.
Siekdama geresnių darbo sąlygų ir didesnio atlyginimo, aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinti Lina išsvajoto administracinio darbo Lietuvoje ieškojo beveik metus. Nusprendusi išbandyti galimybes svečiose šalyse, išvyko į Londoną, kur aukštesnės pozicijos darbą, nei dirbo Lietuvoje, rado jau trečią atvykimo dieną.
„Manau, taip atsitiko todėl, kad Londone didesnė pasiūla. Visų pirma, tai natūralu, kadangi Londonas – milijoninis miestas, antra, kaip pasakė pirmasis darbdavys – per didelė prabanga, kad vertingą patirtį turintis darbuotojas nueitų dirbti pas kitą“, – ne vien tik pasiūlos-paklausos dėsnį įžvelgia Lina.
Nepateisinti lūkesčiai
Darbą trukdo susirasti CV pateiktas ilgas darboviečių sąrašas ir per maža patirtis.
„Ilgas gyvenimo aprašymas su nesibaigiančiais įmonių, kuriose teko dirbti, bei pareigų sąrašu darbdaviams gero įspūdžio nedaro, nes tuomet esi įvardijamas kaip nepastovus ir neapsisprendęs darbuotojas, o dažniausias darbdavių atsakymas, kad pasirinko kitą asmenį, turintį didesnę patirtį ir kompetenciją“, – ilgų ieškojimų patirtimi dalijosi Lina.
Tačiau net ir teisingai pasirinkti darbuotojai ne visada pateisina darbdavių lūkesčius.
Portalo cvonline.lt ilgų darbo metų ir analizės patirtis rodo, kad su priimtu į darbą darbuotoju darbdavys linkęs atsisveikinti, kai darbuotojas nepasiekia nustatytų rezultatų; save pristatė daug geriau, nei yra iš tikrųjų, o tai išaiškėja darbo metu; kai darbuotojas nesugeba susitvarkyti su darbo užduočių kiekiu, stresu; bei asmeniniai nesuderinamumai, pvz. nepritampa prie kolektyvo, konfliktuoja.
Nemokamas darbas – kaip galimybė
Daugiau nei pusmetį pagal specialybę nerandantis darbo elektroninės leidybos mokslus baigęs Artūras jau sutiktų imtis bet kokio darbo, tačiau į galimybę padirbėti nemokamai, kad įrodytų esąs vertas tam tikros pozicijos, žiūri nepatikliai.
„Manau, tai būtų efektyvus būdas, jei būtų bent kažkokios garantijos likti darbo vietoje (sutarties pasirašymas ar pan.). Jei darbdavys suinteresuotas tik pasinaudoti nemokama darbo jėga, manau, kad darbuotojui iš to nebus jokios naudos“, – įsitikinęs Artūras.
Ilgai darbo neradusi Lina taip pat mano, kad neapmokamas darbas yra didelė prabanga, bet neatsisakytų šios galimybės. „Tačiau tokiu atveju norėčiau žinoti, koks konkretus nustatytas neapmokamo darbo periodas, po kurio turėčiau žinoti, ar aš tinku šiai pozicijai“, – sako Lina.
Įmonės „Blue Bridge Baltic“ atstovė atskleidžia, kad kylant abejonių, jog darbuotojas gali nepateisinti įmonės lūkesčių, geriau jo visai nepriima. Tačiau į patiries neturinčius ir praktiką be užmokesčio atliekančius studentus žiūri pozityviai. „Dalis tokių asmenų atlikę praktiką, priklausomai nuo specialistų poreikio, pasilieka pas mus darbuotis“, – tvirtina „Blue Bridge Baltic“ personalo vadovė Alma Reketienė.
Tai, kad tik studentai ryžtasi nemokamai padirbėti praktikos metu, patvirtina ir cvonline.lt marketingo vadovė.
„Tik gaila, kad ne kiekvienas studentas pilnai išnaudoja šią galimybę. Kartais praktikos atlikimas yra tik popieriuje, neatliekant realios praktikos. O juk praktikos metu galima ne tik surinkti informaciją praktikos ataskaitai, bet ir įgauti realių darbinių įgūdžių. Neretai įmonės priima į darbą gerai praktikos metu pasirodžiusius studentus“, – sako R. Karvaitienė.
Reikalinga ilgalaikė strategija
Panašu, kad formulės, kuriomis bandoma išspręsti nedarbo klausimą, lieka tos pačios, tik niekaip nepavyksta teisingai išspręsti užduočių.
„Kiek įvairios subsidijavimo programos pakeitė darbo rinką į gerąją pusę? Kuri iš programų buvo veiksminga? Kodėl taikant subsidijas mes matome tą pačią negerėjančią situaciją: didelį jaunų žmonių nedarbo lygį, pernelyg sunkiai sugebančių grįžti į darbo rinką ilgalaikių bedarbių skaičių.
Matyt esmė ne subsidijose ir ne įstatymuose. Didelę įtaką turi ir bendra verslo situacija Lietuvoje. Vienkartiniai sprendimai orientuoti vien tik į darbo rinką kaip atskirą objektą, neieškant ryšių su kitomis sudedamosiomis dalimis, situacijos nepakeis. Kruopščiai ir išsamiai išnagrinėta problema, užsienio pavyzdžiai bei ilgalaikė kompleksinė strategija galėtų koreguoti situaciją“, – neįveikiamą išeities formulę dėlioja cvonline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Indrė Panavienė
