Taigi vis daugiau šalių ieško būdų, kaip skatinti ilgalaikį kaupimą ir finansinį raštingumą nuo pat mažens. Pavyzdžiui, nuo pirmo mėnesio, kai gimsta vaikas.
Investuos už kiekvieną vaiką
Vokietijos vyriausybė patvirtino planus įsteigti valstybės subsidijuojamą pensijų kaupimo sąskaitą vaikams ir jaunimui, praneša šios šalies žiniasklaida.
Tai reiškia, kad jau nuo 2027 m. Vokietija iš valstybės biudžeto 10 eurų per mėnesį skirs kiekvienam vaikui investicijoms pensijai kaupti.
Nurodoma, kad, startavus šiai programai, pagal ją iš pradžių pinigai bus pervedami vaikams nuo 6 metų. Vėlesniais metais norima įtraukti ir visus vaikus iki 18 metų. Pinigai būtų pervedami iki kol vaikui sukaks 18 metų.
Kiekvienam vaikui skiriami pinigai bus pervedami į tėvų vaikams atidarytas specialias pensijos kaupimo sąskaitas ir investuojami į akcijų rinkas. Tiesa, panašu, kad šie pinigai nebūtų taip lengvai prieinami ir jų atsiimti asmuo negalėtų iki senatvės pensijos datos.
Jei tėvai nenorės savarankiškai atidaryti sąskaitų, vaikas vis tiek sulauks šios paramos. Tokiu atveju pinigai keliaus į specialų centrinio banko valdomą fondą, kuris investuos į kapitalo rinkos priemones ir vaikas, sulaukęs 18 metų, galės pinigus persivesti į savo vardu atsidarytą kaupimo sąskaitą pagal sutartį.
Tokia mintis kelia Lietuvos valdžiai drebulį?
Į tokius Vokietijoje įsigaliosiančius pokyčius sureagavo SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris socialiniuose tinkluose gyrė šią idėją.
Anot ekonomisto, tai – puikus būdas vaikus paruošti ateičiai.
„Tikslas – skatinti vaikų finansinį raštingumą, paruošti juos, kad dėl demografinių tendencijų jiems reikės labiau rūpintis savo senatve bei suprasti, kokią naudą neša sudėtinių palūkanų efektas“, – komentavo specialistas.
T. Povilauskas svarstė, kada tokios diskusijos kils ir Lietuvoje. Pasak jo, net ir dabar dalį vaiko pinigų būtų galima skirti tokiai priemonei įgyvendinti.
„Suprantu, kad dabartinei valdžiai tokie pasiūlymai kelia drebulį, bet tai – tik pavyzdys, kad mes judame kita linkme. Įdomus pasiūlymas diskusijoms, gal ateis laikas ir Lietuvoje pagalvoti, kad dalis vaiko pinigų privalomai būtų skirta investicijoms“, – atkreipė dėmesį jis.
Iniciatyvos imasi ir kitos šalys
Tiesa, Vokietija tikrai nėra vienintelė valstybė, kuri imasi įvairių iniciatyvų ir skatina finansinį raštingumą.
Kiek anksčiau naujienų portalas tv3.lt rašė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) taip pat ieško būdų, kaip įtikinti jaunimą ir jų šeimas investuoti.
Kad tai padarytų, JAV ruošiasi sukurti investicines sąskaitas milijonams vaikų ir, kaip tikisi šios idėjos šalininkai, taip paskatinti šalies piliečius daugiau investuoti.
Numatyta, kad vyriausybė skirs po 1 tūkst. JAV dolerių (861 eurą) kiekvienam vaikui, kuris gims per ateinančius ketverius metus.
Šie pinigai bus investuojami į indeksinius fondus iki vaikui sukaks 18 metų, o tada jis galėtų pradėti lėšas naudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
Pinigų pervedimai į tokias sąskaitas bus daromi jau apmokestintomis lėšomis, o išėmimai taip pat bus apmokestinami.
Be to, daliai uždarbių bus taikomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o ne kapitalo prieaugio tarifas, kuris būna taikomas įprastai investavimo sąskaitai.
Todėl šiuo planu kiek abejojama, nes nauda valstybei, kurią atneš apmokestinimas, gali būti per maža palyginti su tuo, kiek pinigų bus skiriama šiai priemonei.
Lietuviai ir dabar gali investuoti už vaikus
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus pabrėžė, kad Lietuva dar nėra pribrendusi masiniam investavimo projektui, nepaisant to, kad jis finansiškai būtų naudingas daugeliui šeimų.
„Ilga pensijų pakopų reformų istorija irgi rodo, kad net ir itin gyventojams palankios iniciatyvos nebūtinai yra tvarios, nes trūksta platesnio naudos suvokimo visuomenėje, o iš nežinojimo kyla ir pasipriešinimas, noras suvartoti investicijas šiandien.
Kita vertus, papildomos paskatos ir galimybių išplėtimas norintiems investuoti į vaikų ateitį tikrai būtų sveikintinos. Šiandien investavimas vaikų vardu teisiškai yra labai sudėtingas – vis daugiau žmonių susiduria su teisinėmis kliūtimis ir nusprendžia investuoti tiesiog savo vardu“, – pažymėjo jis.
V. Šimkus atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie investuoja vaikams skirtus pinigus.
Anot jo, valstybė remia vaikų išlaikymą vaiko pinigais, o vis didesnė dalis tėvų nusprendžia šių pinigų neišleisti ir juos investuoti.
„Vis didesnė dalis tėvų nusprendžia geriau tuos pinigus nukreipti vaikų ateičiai investuodami juos, neretai lygiai taip pat nukreipiant juos į diversifikuotus indeksinius fondus.
Tad, nors specialios investavimo programos vaikams neturime, tačiau galime pasinaudoti jau egzistuojančiomis priemonėmis ir įdarbinti gaunamus pinigus patys“, – dalijosi V. Šimkus.
