Be to, valstybės taip pat imasi įvairių iniciatyvų ir skatina finansinį raštingumą.
Taigi kokių priemonių jos imasi ir ar Lietuva joms pasiruošusi?
Kiekvienam vaikui po 861 eurą papildomai?
Didėjant ekonominiam nerimui, Jungtinių Amerikos Valstijos (JAV) ieško būdų, kaip įtikinti jaunimą ir jų šeimas investuoti.
Kad tai padarytų, JAV ruošiasi sukurti investicines sąskaitas milijonams vaikų ir, kaip tikisi šios idėjos šalininkai, taip paskatinti šalies piliečius daugiau investuoti.
Numatyta, kad vyriausybė skirs po 1 tūkst. JAV dolerių (861 eurą) kiekvienam vaikui, kuris gims per ateinančius ketverius metus.
Šie pinigai bus investuojami į indeksinius fondus iki vaikui sukaks 18 metų, o tada jis galėtų pradėti lėšas naudoti įvairiems tikslams, pavyzdžiui, būstui įsigyti.
Pinigų pervedimai į tokias sąskaitas bus daromi jau apmokestintomis lėšomis, o išėmimai taip pat bus apmokestinami.
Be to, daliai uždarbių bus taikomas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o ne kapitalo prieaugio tarifas, kuris būna taikomas įprastai investavimo sąskaitai.
Todėl šiuo planu kiek abejojama, nes nauda valstybei, kurią atneš apmokestinimas gali būti per maža, palyginti su tuo, kiek pinigų bus skiriama šiai priemonei.
Tiesa, taip pat šias investavimo sąskaitas planuojama pavadinti JAV prezidento Donaldo Trumpo vardu, o tai, anot kai kurių idėjos kritikų, gali sumažinti žmonių pasitikėjimą tokia priemone.
Teigiamai prisidėtų prie ilgalaikės gerovės kūrimo
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus atkreipė dėmesį, kad toks investavimo skatinimas, yra gana radikali idėja, bet tikrai gali teigiamai prisidėti prie ilgalaikės gerovės kūrimo.
„Ypač tokioje šalyje, kaip JAV, kur turtinė nelygybė, neretu atveju, užprogramuoja nelygias galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir kitose gyvenimo srityse.
Didelė dalis turtinės nelygybės priežasčių ir slypi, kad tik dalis visuomenės turi akcijų ir kito finansinio turto kuris generuoja didesnę ilgalaikę grąžą, tad teoriškai tokia iniciatyva gali būti veiksminga“, – pabrėžė jis.
Anot investavimo specialisto, neaišku tik tai, ar ši idėja padės pasiekti tvarius rezultatus.
„Pradinis 1000 JAV dolerių įnašas yra didelė paspirtis ir savaime gali sugeneruoti neblogą grąžą per 18 m., tačiau geriausi rezultatai investavime yra pasiekiami nuosekliai ir disciplinuotai investuojant ilgą laiką, be finansinio švietimo iniciatyva gali ir neatnešti norimų rezultatų“, – aiškino specialistas.
Jis neslėpė, kad investavimas vaikų ateičiai sulaukia vis daugiau susidomėjimo visuomenėje.
„Vis daugiau žmonių domisi ir ieško sprendimų kaip išnaudoti finansų rinkas, kad padėtų savo vaikų gerovei. Nors bendrai investavimo kultūra Lietuvoje dar tik bręsta, tačiau labiau su rinkomis susipažinę gyventojai mato, kad nuoseklus investavimas gali padėti finansuoti mokslus, pradinį būsto įnašą ar kitas stambias gyvenimo pradžios išlaidas“, – dalijosi „Swedbank“ investavimo strategas.
V. Šimkus pridėjo, kad šiuo metu Lietuvoje investuoja kiek daugiau nei 7 proc. Lietuvos gyventojų. Jo nuomone, šis skaičius sparčiai auga, tačiau vis dar yra gana mažas.
„Finansinės priemonės sudaro labai nedidelę gyventojų turto dalį, 80 proc. turto vis dar sudaro NT.
Tuo metu JAV vien akcijos sudaro apie trečdalį namų ūkių turto. Bendrai poreikis skatinti tiek investavimo kultūrą, tiek ir bazinį finansinį švietimą išlieka labai aktualus“, – komentavo jis.
Lietuva tam dar nepribrendusi?
Investavimo strategas pabrėžė, kad Lietuva dar nėra pribrendusi tokiam masiniam investavimo projektui, nepaisant to, kad jis finansiškai būtų naudingas daugeliui šeimų.
„Ilga pensijų pakopų reformų istorija irgi rodo, kad net ir itin gyventojams palankios iniciatyvos, nebūtinai yra tvarios, nes trūksta platesnio naudos suvokimo visuomenėje, o iš nežinojimo kyla ir pasipriešinimas, noras suvartoti investicijas šiandien.
Kita vertus, papildomos paskatos ir galimybių išplėtimas norintiems investuoti į vaikų ateitį tikrai būtų sveikintinos. Šiandien investavimas vaikų vardu teisiškai yra labai sudėtingas, vis daugiau žmonių susiduria su teisinėmis kliūtimis ir nusprendžia investuoti tiesiog savo vardu“, – pažymėjo jis.
V. Šimkus atkreipė dėmesį, kad ir šiuo metu Lietuvoje atsiranda žmonių, kurie investuoja vaikams skirtus pinigus.
Anot jo, valstybė remia vaikų išlaikymą vaiko pinigais, o vis didesnė dalis tėvų nusprendžia šių pinigų neišleisti ir juos investuoti.
„Vis didesnė dalis tėvų nusprendžia geriau tuos pinigus nukreipti vaikų ateičiai investuodami juos, neretai lygiai taip pat nukreipiant juos į diversifikuotus indeksinius fondus.
Tad nors specialios investavimo programos vaikams neturime, tačiau galime pasinaudoti jau egzistuojančiomis priemonėmis ir įdarbinti gaunamus pinigus patys“, – dalijosi V. Šimkus.
Mato poreikį, bet tokia sistema per sudėtinga?
Naujienų portalas tv3.lt taip pat susisiekė su Finansų ministerija ir pasiteiravo, kaip ji vertina tokios priemonės, kokios ėmėsi JAV, įgyvendinimą Lietuvoje.
Ministerija neslėpė, kad siūlomų idėjų įgyvendinimui pirmiausia reikalinga politinė valia ir tai nėra išimtinai Finansų ministerijos politikos formavimo sritis.
Anot ministerijos, tai būtų itin sudėtinga sistema, kuri pareikalautų ilgalaikio planavimo, didelių administracinių resursų ir aiškiai apibrėžtų atsakomybių.
„Siūlymai turi daug aspektų savyje – apsirūpinimo būstu politika (t. y. pirmiausiai – kokie sąskaitų atidarymo ir lėšų kaupimo tikslai), vaikų politika (socialinė), biudžeto lėšų poreikių vertinimai, o taip pat kiti jau labiau praktinio įgyvendinimo aspektai – kokios įstaigos atidarytų sąskaitas, valdytų gautas lėšas, pagal kokias investavimo strategijas ir kryptis“, – komentavo ministerija.
Visgi Finansų ministerija pabrėžė, kad šiuo metu mato poreikį labiau skatinti gyventojų investavimą.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiariausia taupymo forma yra indėliai. Nors vis daugiau asmenų investuoja, tačiau investavimo apimtys nėra didelės.
Vyriausybė deda daug pastangų gilinti Lietuvos kapitalo rinką. Taip pat svarbus finansinis raštingumas. Patvirtintas ir įgyvendinamas 2024–2028 m. finansinio raštingumo planas“, – nurodė ministerija.
Dabar valstybe sodra is penciju mazinimo atiduoda vaikams. Logikos nulis.
