Kitąmet didės tiek universali išmoka visiems vaikams, tiek papildoma parama gausioms ar nepasiturinčioms šeimoms bei vaikams su negalia.
Be to, dalis šeimų galės tikėtis ir didesnių išmokų ribų, nes keisis pajamų vertinimo kriterijai. Visa tai turėtų palengvinti kasdienes išlaidas ir suteikti daugiau finansinio stabilumo.
Pinigai skiriami kiekvienam vaikui
Ši išmoka pervedama vaiko tėvams kas mėnesį iki tol, kol jis vaikui sukanka 18 metų.
Tiesa, išmoka gali būti mokama ir ilgiau. Jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa, tai išmokama skiriama iki 23 metų.
Nuo 2025 m. išmoka vaikui Lietuvoje siekia 122,5 euro.
Ji yra apskaičiuojama remiantis bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris šiuo metu siekia 70 eurų. Tiesa, kitąmet jį žadama didinti, o tai reiškia, kad padidės ir išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė teigia, kad artėjančiais 2026 m. BSI dydis bus 74 eurai, o tai lems, kad vaiko pinigai padidės iki 129,5 euro. T. y. per 7 eurus.
Kai kuriems skiria virš 70 eurų papildomai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžia, kad vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, prie vaiko pinigų skiriama ir papildoma išmoka.
Kai šeima yra gausi ar augina negalią turinčių vaikų, papildoma išmoka skiriama, neatsižvelgiant į šeimos pajamas.
Tuo metu skiriant papildomą išmoką nepasiturinčioms šeimoms, kuriose auga 1–2 vaikai, atsižvelgiama ar pajamos vienam šeimos nariui neviršija 422 eurų (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 466 eurų). Jei ši suma viršijama, papildoma išmoka skiriama nebus.
Į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. – kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1–2 vaikus; 35 proc. – kai vienas suaugęs augina, globoja 1–2 vaikus.
Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų.
„Pavyzdžiui, jeigu šeima augina tris vaikus, du nepilnamečius ir vieną pilnametį vaiką, kuris studijuoja aukštojoje mokykloje, pilnametis vaikas nebeturi teisės gauti išmokos, bet jis įskaitomas į šeimos sudėtį, todėl šeima laikoma gausia ir kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išmoka vaikui skiriama kaip gausios šeimos vaikams“, – nurodė ministerija
Vaikams su negalia papildomai skiriama išmoka vaikui taip pat mokama nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Papildoma išmoka gali būti mokama iki vaikui sukanka 18 metų arba iki 23 metų, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.
Šiuo metu papildoma išmoka siekia 72,1 euro, o tai reiškia, kad gausios šeimos vaikas kas mėnesį gauna 194,6 euro.
Visgi dėl didėjančio BSI, kitąmet padidės ir papildoma išmoka, kuri turėtų siekti 76,22 euro. Tai reiškia, kad iš viso kitąmet gausios šeimos vaikas kas mėnesį gaus po 205,72 euro (129,5 + 76,22).
Kada gali neskirti papildomų pinigų?
SADM atkreipia dėmesį, kad papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu vaikui nustatytas neįgalumo lygis pakartotinai nebenustatomas ar šeima nebeatitinka gausios ar nepasiturinčios šeimos apibrėžimo.
Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.
SADM duomenimis, 2025 m. I–III ketv. išmoką vaikui (vaiko pinigus) gavo apie 514,8 tūkst. vaikų, iš jų papildomai skiriamą išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį – 142,8 tūkst. vaikų.
Tuo metu išmokai vaikui mokėti per 2025 metų I-III ketv. išleista 655,9 mln. eurų, iš jų: universaliai išmokai vaikui – 558,3 mln. eurų, papildomai skiriamai išmokai vaikui – 97,6 mln. eurų.
