Ketvirtadalio (25 proc.) Lietuvos šeimų pajamos per mėnesį siekia iki 1 tūkst. litų, rodo banko „Swedbank“ tyrimas. Tyrimo duomenimis, šiuo metu vienam šeimos nariui per mėnesį tenka apie 838 litų pajamų. Lyginant su 2008-aisiais, išlaidos vienam žmogui sumažėjo daugiau nei 15 proc.
Vertinat vidutines bendras namų ūkio pajamas, jos siekia 1922 litų, tačiau iki 1000 litų per mėnesį pajamų gauna net 25 proc. namų ūkių (vidutinės pajamos per mėnesį šioje grupėje sudaro 786 litus).
Kaimo vietovių namų ūkių pajamos yra 23 proc. mažesnės už vidutines (1481 litų). Didžiuosiuose miestuose namų ūkių pajamos didžiausios (2378 Lt),
Tyrimo rezultatai rodo, kad tolstant nuo didžiųjų miestų daugėja namų ūkių, kurių maitintojas yra bedarbis arba pensininkas. Be to, daugiau nei kas ketvirtame (26 proc.) namų ūkyje apskritai nėra pajamų už darbą gaunančių asmenų.
„Tai reiškia, kad daugelis Lietuvos namų ūkių, ypač gyvenančių kaimo vietovėse, yra visiškai ar iš dalies priklausomi nuo socialinių išmokų“, – pranešime spaudai cituojama komentuoja Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Vidutinės viso namų ūkio išlaidos per mėnesį siekia 1637 Lt. Daugiausia šeimos išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams (34 proc.), būsto išlaikymui (17 proc.), transportui ir kurui (8 proc.).
Pastebima, kad aukštesnes pajamas gaunančios šeimos daugiau išlaidų skiria ir komforto kūrimui: transportui, mokesčiams už ryšius, TV ir informacinėms technologijoms, rūbams, avalynei, laisvalaikiui.
Per pastaruosius dvejus metus namų ūkiai taupė nebūtiniausių išlaidų – rūbų ir avalynės, poilsio, kultūros, kavinių ir pan. – sąskaita.
„Šių išlaidų dalies biudžete mažėjimas yra nulemtas dviejų priežasčių. Pirma, mažėjo tokių prekių ir paslaugų kainos, antra, smuko vartojimo apimtys. Taigi gyventojai taupė, o ekonominės aplinkybės tai daryti jiems padėjo“, – sako O. Bložienė.
Galimybių taupyti randa 41 proc. šeimų. Taupymui vidutinis namų ūkis atsideda vidutiniškai 4,45 proc. pajamų.
„Realybė yra tokia, kad net 59 proc. namų ūkių po visų būtinųjų mėnesio išlaidų, mokesčių, finansinių įsipareigojimų padengimo atsargai nelieka nė lito. Tuo metu taupymo galimybių atrandantys namų ūkiai kaupimui skiria vidutiniškai 11 proc. savo pajamų – tai sudaro apie 308 Lt per mėnesį“, – komentuoja O. Bložienė.
Vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų turi 27 proc. namų ūkių, tam jie skiria per 16 proc. savo išlaidų. Dažniausiai vienaip ar kitaip įsipareigoję yra didžiausias pajamas turintys namų ūkiai: 52 proc. gaunančių daugiau nei 2500 litų pajamų turi finansinių įsipareigojimų. Turinčių finansinių įsipareigojimų namų ūkių pajamos yra apie 50 proc. didesnės nei neturinčių – atitinkamai 2546 Lt ir 1690 Lt.
Pačių šalies namų ūkių atstovų nuomone, 14 proc. iš jų šiandien gyvena skurdžiai, dar 27 proc. savo namų ūkio gyvenimo lygį vadina žemesniu už vidutinį.
„Gyvenimo lygio vertinimas – tai subjektyvi pačių namų ūkių narių nuomonė apie jų gyvenimo sąlygas visų šalies namų ūkių kontekste. Prieš porą metų savo gyvenimą skurdžiu vadino 2 proc. šalies namų ūkių, dabar tokių – jau 12 procentinių punktų daugiau“, – naujojo tyrimo rezultatus komentuoja O. Bložienė.
2008 metais vidutiniškai savo namų ūkio finansinę situaciją vertino 69 proc. namų ūkių atstovų, šiandien – jau tik 51 proc. namų ūkių. Aukščiau vidutinio lygio gyvenantys sako 6 proc., pasiturimai – vos 1 proc. namų ūkių.
Tyrimą „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2010 m. rugsėjo 2–24 d. atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje Lietuvoje iš viso apklausti 1003 respondentai nuo 18 iki 75 m.
