Rengiamas naujas daugiabučių renovacijos finansavimo modelis dar nėra patvirtintas, tad kai kurios sąlygos gali keistis. Vis dėlto projekte jau numatyta viena svarbiausių naujovių – savivaldybės būtų suskirstytos į tris grupes. Pagal jas būtų taikomas 15, 20 arba 25 proc. valstybės paramos intensyvumas.
Tai yra, kuo savivaldybėje žmonėms finansiškai sunkiau ir kuo mažesnės pačios savivaldybės galimybės, tuo daugiau valstybė būtų pasirengusi prisidėti prie renovacijos. Be to, įvykdžius papildomas sąlygas, parama galėtų dar augti – net iki 40 proc.
Tačiau 15, 20 ar 25 proc. dar nereiškia, kad valstybė tiesiog apmokės tokią dalį visos renovacijos kainos. Tad kiek tai iš tiesų pakeistų galutinę renovacijos kainą ir kiek galiausiai tektų mokėti pačiam gyventojui?
Didmiesčiai – mažiausios paramos grupėje
Nustatyti, kiek paramos turėtų tekti kiekvienai savivaldybei, siūloma pagal naują Savivaldybių paramos renovacijai indeksą – SPRI. Skaičiuojant jį būtų vertinamos gyventojų pajamos, nedarbas, savivaldybės finansinės galimybės, šildymo kompensacijas gaunančių žmonių dalis ir skurdo rizika.
Pagal šiuo metu parengtą projektą į mažiausią – 15 proc. – grupę patektų visi penki didieji šalies miestai, tai yra, Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Joje taip pat būtų Palanga, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos rajonų bei dar kelios savivaldybės.
Į 20 proc. grupę patektų, be kita ko, Kaišiadorių, Molėtų, Telšių, Tauragės, Švenčionių ir Kretingos rajonų savivaldybės. O į didžiausią – 25 proc. – paramos grupę patektų, pavyzdžiui, Kalvarijos, Biržų, Vilkaviškio, Skuodo, Kelmės, Lazdijų, Ignalinos ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Taigi, daugiau valstybės pagalbos būtų nukreipiama ten, kur gyventojams finansiškai sunkiau prisidėti prie savo namo renovacijos. Pavyzdžiui, panašiam daugiabučiui Vilniuje būtų taikomas 15 proc., o Kalvarijoje – 25 proc. paramos intensyvumas.
Tam pačiam namui – 77,5 tūkst. eurų skirtumas
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė naujienų portalui tv3.lt pateikė konkretų pavyzdį, kaip nauja sistema atrodytų tam pačiam daugiabučiui.
Tarkime, renovuojamas 1550 kv. metrų daugiabutis, kuris po darbų pasiekia B energinio naudingumo klasę, tai yra, tampa gerokai taupesnis energijos požiūriu.
Pagal paskutinį, balandį pasibaigusį, kvietimą daugiabučių renovacijai tokiam namui valstybės parama būtų siekusi 178,25 tūkst. eurų. Pagal siūlomą naują modelį suma jau priklausytų nuo to, kurioje savivaldybių grupėje yra namas. Šiuo atveju skaičiuojama situacija, kai daugiabutis negauna jokios papildomos paramos.
15 proc. grupėje visam tokiam daugiabučiui būtų skiriama 117,8 tūkst. eurų, 20 proc. grupėje – 156,55 tūkst. eurų, o 25 proc. grupėje – 195,3 tūkst. eurų.
Taigi, tas pats namas, tie patys 1550 kv. metrų, tačiau vien dėl savivaldybei priskirtos grupės valstybės paramos suma galėtų skirtis net 77,5 tūkst. eurų. Tačiau šių sumų negalima tiesiog padalyti pagal buto plotą ir sakyti, kad būtent tiek paramos gaus, pavyzdžiui, 50 kv. metrų buto savininkas. Čia yra vienas svarbus niuansas.
15 proc. parama – ne nuo visos renovacijos kainos
Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti labai paprasta. Jeigu renovacija kainuoja 30 tūkst. eurų, o parama siekia 15 proc., valstybė sumoka 4,5 tūkst. eurų. Tačiau iš tiesų taip skaičiuoti negalima.
G. Burbienė pabrėžia, kad 15, 20 ar 25 proc. pagal SPRI nėra tiesiog tokia visos renovacijos kainos dalis, kurią apmokėtų valstybė. Renovuojant namą atliekami skirtingi darbai, o tokia valstybės parama būtų taikoma ne visiems darbams. 15, 20 arba 25 proc. paramos intensyvumas būtų siejamas su energiją taupančiais darbais.
Pavyzdžiui, tai būtų sienų ir stogo šiltinimas, langų keitimas, šildymo ar vėdinimo sistemos atnaujinimas, balkonų stiklinimas ar seno lifto pakeitimas mažiau elektros naudojančiu.
O už kai kuriuos kitus darbus valstybė tokios paramos neskaičiuotų. Pavyzdžiui, paprastam laiptinės remontui, naujiems balkonams, dviračių saugyklai ar elektromobilių įkrovimo vietoms būtų galima gauti lengvatinę paskolą, tačiau 15, 20 ar 25 proc. paramos intensyvumas jiems nebūtų taikomas.
APVA Pastatų modernizavimo departamento direktorė dalijasi dar vienu pavyzdžiu. Tarkime, žmogui tenkanti visa renovacijos suma siektų 20 tūkst. eurų. Iš jų 15 tūkst. eurų tektų energiją taupantiems darbams, o likę 5 tūkst. eurų – kitiems darbams.
Tuomet 15, 20 ar 25 proc. paramos intensyvumas būtų siejamas su tais 15 tūkst. eurų, o ne su visa 20 tūkst. eurų suma.
Tačiau ir tada negalima tiesiog nuo 15 tūkst. eurų atimti 15, 20 ar 25 proc. Pagal siūlomą tvarką pirmiausia būtų nustatoma, kokia paramos suma tenka vienam namo kvadratiniam metrui, o tada ši suma būtų dauginama iš viso namo ploto.
Pats įkainis priklausytų, be kita ko, nuo namo dydžio, savivaldybės grupės ir pasirinktų papildomų priemonių.
Todėl vien išgirdus, kad namas pateko, pavyzdžiui, į 15 ar 25 proc. grupę, dar negalima pasakyti, kiek konkrečiai eurų valstybė padengs vieno buto savininkui.
50 kv. metrų buto renovacija – iki 40 tūkst. eurų
O kiek apskritai renovacija šiuo metu kainuoja? „Civinity“ renovacijos vadovas Linas Blaškevičius skaičiuoja, kad 50 kv. metrų butui tenkanti suma gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų.
„Bendrai vidutinė kaina šiuo metu svyruoja nuo maždaug 550 iki 800 eurų už kv. metrą. 50 kv. metrų ploto butui, pagal šią kainą, suma siektų 27,5–40 tūkst. eurų“, – nurodo jis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvieno 50 kv. metrų buto renovacija kainuos tiek pat. Galutinė suma priklauso nuo paties namo dydžio, jo būklės, vietos ir nuo to, kokius darbus gyventojai nusprendžia atlikti.
Pavyzdžiui, viename name gali reikėti keisti liftą, vandens ar kanalizacijos stovus, kitame – ne. Kainą gali padidinti ir balkonų stiklinimas, butų langų keitimas ar kiti papildomi darbai. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad renovacijos kainos keičiasi kartu su rinka ir kyla.
„Pavyzdžiui, Palangoje šiuo metu baigiamas renovuoti daugiabutis, kur 1 kv. metro kaina siekia apie 800 eurų už kv. metrą, o 50 kv. metrų butui suma sieks apie 40 tūkst. eurų“, – pateikia pavyzdį L. Blaškevičius.
Kitas realus, bendrovės pateiktas pavyzdys – Kretingoje. Ten šiuo metu vykdomame daugiabučio modernizavimo pirkime numatyta, kad vieno kv. metro kaina neviršys 670 eurų. Vadinasi, 50 kv. metrų butui tektų iki 33,5 tūkst. eurų dar prieš valstybės paramą.
Čia atsiranda ir dar vienas įdomus skirtumas. Pagal rengiamą naują modelį Palanga patektų į 15 proc., o Kretingos rajonas – į 20 proc. paramos grupę.
Tačiau vien pagal šiuos du pavyzdžius spręsti, kur renovuoti būtų pigiau, negalima. Skiriasi ne tik būsimas valstybės paramos intensyvumas, bet ir patys namai, jų būklė bei pasirenkami darbai. Taigi, namo vieta būtų reikšminga, tačiau galutinę sumą lemtų ne ji viena.
Visos „Civinity“ pateiktos kainos ir sumos nurodytos su PVM.
Per mėnesį – apie 100–150 eurų
Keliasdešimties tūkstančių eurų suma gali atrodyti bauginamai, tačiau daugelis gyventojų visos jos iš karto nemoka. Tačiau žmogui visos sumos nereikėtų sumokėti iš karto. Jei ją būtų galima išsimokėti per 20 metų, daug reikšmingesnė tampa mėnesio įmoka.
„Skaičiuojame, kad standartinė renovacija 50 kv. metrų ploto butui turėtų kainuoti apie 150 eurų per mėnesį. Rajonų savivaldybėse, esant papildomam finansavimui, kaina galėtų mažėti iki 100 eurų per mėnesį“, – tikina L. Blaškevičius.
Taigi, pagal šį skaičiavimą, skirtumas galėtų siekti apie 50 eurų per mėnesį. Per metus susidarytų apie 600 eurų. Vis dėlto tai tik orientaciniai skaičiai. Kiek žmogui iš tiesų reikėtų mokėti kas mėnesį, priklausytų nuo konkretaus namo renovacijos kainos, gautos valstybės paramos ir paskolos sąlygų.
Kaip parama galėtų išaugti iki 40 proc.?
15, 20 ar 25 proc. būtų pradinis paramos dydis, tačiau tam tikrais atvejais jis galėtų būti didesnis. Jei renovuojamas namas atitiktų savivaldybės nustatytus architektūros reikalavimus arba būtų atnaujinta šildymo sistema, paramos intensyvumas padidėtų dar 5 procentiniais punktais, pavyzdžiui, 15 proc. taptų 20 proc.
Jei būtų įgyvendintos abi šios sąlygos, parama padidėtų dar 10 procentinių punktų nuo pradinio dydžio. Dar 5 procentiniai punktai būtų skiriami pasirinkus skydinę renovaciją. Tai toks būdas, kai dalis namui atnaujinti skirtų konstrukcijų iš anksto pagaminama gamykloje, atvežama prie daugiabučio ir ten sumontuojama.
Taigi, jeigu namas būtų didžiausią – 25 proc. – paramą gaunančioje savivaldybių grupėje ir atitiktų visas papildomas sąlygas, paramos intensyvumas galėtų išaugti iki 40 proc.
L. Blaškevičiaus teigimu, skydinė renovacija turi potencialo, tačiau kol kas gyventojai ją renkasi retai.
„Manome, kad ji turi didelį potencialą, tačiau šiuo metu yra brangesnė už alternatyvas ir gyventojai jos nesirenka. Kad šis būdas būtų konkurencingas, reikėtų papildomų 10 proc., viso 15 proc. paramos“, – vardija jis.
Be pačios renovacijos darbams skiriamos paramos, valstybė prisideda ir prie kitų išlaidų – projekto parengimo, jo administravimo bei techninės priežiūros. Įmonės pateiktuose 50 kv. metrų buto kainos skaičiavimuose ši parama nebuvo įtraukta.
Nepasiturintiems gyventojams – iki 80 proc. parama
Atskira tvarka būtų taikoma nepasiturintiems gyventojams. Jiems nebūtų svarbu, ar jų savivaldybė patenka į 15, 20 ar 25 proc. grupę.
Pagal projektą, jei namas šildomas iškastiniu kuru, tokiems gyventojams būtų numatyta 80 proc. parama energiją taupantiems renovacijos darbams. Jei namas šildomas ne iškastiniu kuru – 50 proc. Ar žmogus priklauso šiai grupei, APVA tikrintų pagal tai, ar jis gauna būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
„Atnaujinus daugiabutį namą bei pateikus mokėjimo prašymą APVA, bus vertinama kiek name yra pažeidžiamų ūkių. Tiems ūkiams bus suteikiama 50 arba 80 proc. dydžio parama, priklausomai nuo kuro rūšies“, – apibendrina APVA atstovė G. Burbienė.
Be to, žmogui nereikėtų pačiam padengti ir visos likusios kredito dalies. Kol jis turėtų teisę į būsto šildymo kompensaciją, likusią kredito dalį kas mėnesį apmokėtų savivaldybė.
Tad net tame pačiame daugiabutyje kaimynams valstybės pagalba galėtų būti skaičiuojama skirtingai. Primename, kad visa ši tvarka kol kas yra tik siūloma. Teisės aktas dar derinamas, todėl iki jo patvirtinimo dalis nuostatų gali pasikeisti.
