Investuotojų forumo vadovas priduria, kad per 4 metus į Lietuvą neatėjo joks didelis investuotojas. Tačiau nemažiau už rusų grėsmę šaliai kenkia vis labiau įsikerojanti biurokratija, valstybės tarnautojų nekompetencija – nuo to kenčia ir investuotojai, ir lietuviški verslai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvą valdė konservatorių ir liberalių politinių jėgų koalicija.
Nors karas Ukrainoje, baimė ir kalbos apie rusų ketinimus pulti Baltijos šalis gerokai atsiliepė ir užsienio investicijoms į mūsų šalį, prisidėjo ir politinių lyderių sentencijos apie tai, kad Lietuva nėra saugi šalis.
„Nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos tiesiogiai priklausys, kiek turime laiko“ ir „Susitelkime, dar ne per vėlu, tikiuosi dar ne per vėlu“ – anksčiau sakė tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tokius tuometinius šalies vadovų pareiškimus girdėjo ne tik visuomenė, bet ir užsienio verslininkai, kuriems kilo logiškas klausimas – ar saugu investuoti šalyje, kurioje karo grėsmė – tik laiko klausimas.
Apie karą šnekama vis rečiau socialdemokratams valdant
Prabėgo porą metų ir dabar valdžioje jau kojas apšilę socialdemokratai. Apie karo grėsmė pastarieji kalba šiek tiek mažiau. Tik pokyčio, pritraukiant daugiau užsienio investicijų, nematyti.
„Žinoma, prieš metus kitus buvo taip po karo Ukrainoje, bet šiandien turbūt taip nėra“, – sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Žinoma, konservatoriams dar valdant Vokietijos gynybos pramonės milžinė „Rheinmetall“ paskelbė apie planus įkurti Lietuvoje amunicijos gamyklą, kuri veikti pradės jau šiemet. Tačiau daugiau didesnių investicijų neatsirado.
„Per paskutinius 3–4 metus mes neturime Lietuvoje nė vienos plyno lauko investicijos“, – komentavo „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Nors didelės kompanijos tuo pat metu, pasak R. Valiūno, ateina į Suomiją ir Lenkiją, kurių geopolitinė situaciją panaši į Lietuvos.
„Tos investicijos labai priklauso nuo rinkos, iš tikrųjų, mūsų rinka nėra tokia didelė. Paimkime Lenkiją ir kitas valstybes, turbūt čia yra pagrindinis argumentas“, – tikino R. Motuzas.
„Ne tik Lietuva susiduria su ta problema, bet ir bendrai Europoje. Konkurencinė kova dėl investicijų aršėja“, – pridūrė ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas.
Tačiau su užsienio kapitalo bendrovėmis bendraujančios organizacijos laikosi kitokios pozicijos.
Verslininkai susitiko su Inga Ruginiene
Su premjere Inga Ruginiene susitikę verslininkai pabrėžia, kad Lietuva, nors ir pasikeitus valdžioms, vis dar daug viešojoje erdvėje kalba apie karo grėsmę. Su investuotojais dirbanti organizacija pabrėžia valdžios klaidas.
„Lietuva labai daug kalba apie grėsmes, tačiau nekalba, kad Lietuvoje užsienio investuotojams yra saugu. Ir manyčiau, kad šita žinutė turėtų būti plečiama žymiai labiau“, – sakė R. Valiūnas.
„Tas naratyvas, kad čia nesaugu, gali būti karas ir taip toliau. Šitas naratyvas ir jo keitimas tikrai pagerintų situaciją“, – antrino W. Urbanas.
Bet ne tik kalbėjimas apie karo grėsmę atbaido investuotojus. Biurokratai ir vis labiau biurokratinis požiūris į savo darbą ir verslą ne ką mažesnė bėda Lietuvai nei Rusijos grėsmė. Kodėl užsienio bendrovės aplenkia Lietuvą, vardija pavyzdžius verslininkai.
„Vokietijoje lazerių išvežimo eksporto licencija gaunama per dvi savaites, Šveicarijoje – per dvi dienas. Lietuvoje mes turime pavyzdį – 5 mėnesiai... Tai po 5 mėnesių, matyt, tų lazerių kam nors gali ir nebereikėti“, – vardijo R. Valiūnas.
Šiuos pastebėjimus organizacijos ir verslininkai pateikė premjerei ir ministrams, tikisi, kad valdžia juos išgirdo.
„Premjerė labai palaikė šitą iniciatyvą ir mes susitarėme, kad pačiu artimiausiu metu mes bandysime imti po porą klausimų konkrečių biurokratijos mažinimo sritimi. Ir tas problemas pajudinti“, – pasakojo jis.
Pabrėžė skirtumą tarp užsienio ir Lietuvos investuotojų
Tuo metu Lietuvoje veikiančios biotechnologijų bendrovės įkūrėjas beda pirštu į valdžios skirstymą tarp užsienio ir Lietuvos investuotojų.
„Jeigu tu užsienietis ir investuoji Lietuvoje, tai yra tos vadinamos dotacijos iš valstybės. Ir tau lengviau su investicijoms. Vietiniam investuotojui to nėra“, – pareiškė „Biotechpharma“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis.
„Šitoje vietoje mes esame įsidėję į savo planus strateginius ne tik užsienio investuotojams teikti valstybines paskatas, bet ir vietos investuotojams“, – šnekėjo W. Urbanas.
Investuotojų forumo valdybos pirmininkas užsimena ir apie dar vieną kliuvinį, kuris stabdo užsienio kapitalo bendroves ateiti į Lietuvą.
„Toms įmonėms, kurios palaiko santykius su Kinija nėra visiškai tas pats, kaip Lietuva, jeigu jie galvoja apie Lietuvą kaip investicijų vietą arba čia turi įmones, koks Lietuvos santykis su Kinija“, – apibendrino R. Valiūnas.
Mat Europos pramonė vis dar priklausoma nuo Kinijoje gaminamų komponentų. O Lietuva dabar atsidūrusi dilemoje – Vyriausybė užsibrėžusi gerinti prarastus santykius su Kinija, tačiau kartu nori išlaikyti ryšį su Taivanu, kurio atstovybės pavadinimas Vilniuje yra pagrindinė priežastis, kodėl kinai nenori atnaujinti santykių su Lietuva.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
