Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gediminas Rainys dėl dabartinės euro krizės kaltina politikus, besaikį pinigų spausdinimą ir gyvenimą į skolą lygina su pinigų mėtymu iš sraigtasparnio – esą net ekonomikos skatinimo tokia forma poveikis yra trumpalaikis, nes už tuos pinigus žmogus gali ką nors įsigyti ir kurį laiką skatinti vartojimą, tačiau ilgainiui, kai pradedama taupyti ir mažinti algas, paaiškėja, jog ekonomika susitraukusi gerokai daugiau nei tikėtasi.

O „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalba jau nebe apie dviejų, bet ir trijų greičių Europą – išsivysčiusios valstybės, kurios aktyviai dalyvauja tarptautinėje rinkoje, kaip Vokietija, Prancūzija ar Skandinavijos šalys, besivystančios Pietų Europos valstybės ir Centrinė bei Rytų Europa, kuri dar sugeba išvengti visų krizės smūgių. Pasak ekonomisto, dabartinėje situacijoje neaišku, kas ką į kurią pusę nutemps, be to, esą nereikėtų atmesti galimybės, kad trijų greičių Europa pasuks skirtingais keliais.

Ekonomikos žinovų pasiteiravome, kaip ši euro krizė palietė kai kurias svarbias visuomenės grupes – eksportuotojus, investuotojus, nekilnojamojo turto (NT) pirkėjus ir pensininkus – ir ko jos gali tikėtis artimiausioje ateityje.

Eksportuotojas

Lietuvos eksportuotojai – vieni iš nedaugelio, kuriems euro krizė leidžia išlošti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tai sieja pirmiausia su tuo, kad pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės nėra skolų krizės nustekentos pietinės valstybės – daugiausia prekiaujame su tvirtai ant kojų stovinčia Vokietija ir Olandija. Euro krizė ateityje eksportuotojams gali atverti ir daugiau galimybių.

„Susidurdami su silpnesne paklausa euro zonoje gamintojai ieško galimybių optimizuoti veiklą ir pasiūlyti vartotojams tokios pačios kokybės, bet pigesnės produkcijos arba geresnį kokybės ir kainos santykį. Čia Lietuvos įmonės turi ko pasiūlyti, – pasakojo N. Mačiulis. – Produkcijos savikaina mūsų šalyje yra mažesnė nei euro zonos valstybėse, o kokybė artima tokiai, kokios reikia, ypač jei kalbama apie tarpinio vartojimo prekes.“

Ekonomistas Ž. Mauricas pridūrė, kad eksporto augimas dėl krizės nebuvo toks spartus, kokio tikėtasi. Esą dėl to dauguma eksportuotojų sumažino ateities lūkesčius ir investicijas, o kaip tai atsilieps ateityje, kol kas neaišku. „Iš vienos pusės, tai gali išgelbėti eksportuotojus nuo per didelių investicijų ir leisti geriau pasiruošti antrai nuosmukio bangai, bet jei bus didelė nuosmukio banga, neinvestavę šiandieną neturėsime kaip didinti eksporto artimiausiais metais“, – sakė Ž. Mauricas.

NT pirkėjas

Kadaise paskolas dosniai žarstę bankai leido NT pirkėjams būstą įsigyti ne pagal galimybes, o dabar ir dėl sugriežtėjusios pinigų skolinimo politikos, ir dėl suprastėjusių lūkesčių NT rinka jau kurį laiką nejuda iš vietos. Pasak N. Mačiulio, pažiūrėjus į būsto kainų ir gyventojų pajamų kainų santykį atrodo, kad sprendimas pirkti būstą turėtų būti patrauklus, tačiau nestabilumas euro zonoje lemia gyventojų atsargumą – jie nori pažiūrėti, kaip situacija klostysis toliau.

„Jei žiūrėsime į antrąjį šių metų pusmetį, pamatysime, kad nėra NT rinkos atsigavimo ženklų. Tačiau tikėtina, kad ECB pažadas neribotai skolinti euro zonos valstybėse gali keisti lūkesčius. Bet tai yra tik galimybė su prielaida, kad situacija gerės, politikai ras kompromisų ir išspręs besitęsiančią krizę“, – aiškino N. Mačiulis.

Ž. Mauricas mano, kad per artimiausius kelerius metus, bent jau didžiosiose Europos valstybėse, dėl valstybių pinigų spausdinimo politikos galime pamatyti ir NT rinkos kilimą – tai jau matome kai kuriose JAV valstijose. „Kainos ilgainiui gali pradėti kilti, nes šiuo metu yra itin žemos palūkanų normos, didelė infliacija ir, bent jau JAV, yra gana geros sąlygos imti kreditą“, – kalbėjo Ž. Mauricas. Tiesa, ekonomisto nuomone, šis augimas taip pat nebūtų ilgalaikis – esą valstybių centriniai bankai po kurio laiko kovodami su infliacija, ko gero, vėl kilstelėtų palūkanų normas ir kainos galėtų sustoti kilti arba net kristi.

Investuotojas

Investuotojus euro krizė kol kas skatina ieškoti palankių vietų investicijoms. „Nordea“ ekonomistas aiškino, kad investicijos į akcijas dėl didelės rizikos neatrodo patrauklios, o obligacijos nevilioja dėl itin žemų palūkanų normų. Dėl to investuotojai ieško alternatyvų, tačiau ir jų kol kas nėra daug – NT rinka stabilumu nekvepia, o žaliavų kainos taip pat jautriai reaguoja į ekonominius pokyčius.

LPK viceprezidentas Gediminas Rainys mano, kad investuotojai, ateityje norėdami uždirbti, turi daugiau dėmesio skirti investicijoms į gamybą, o ne į išvestinius finansinius instrumentus.

„Anksčiau dėmesio centras buvo finansų rinkos. O dabar investuotojai jau pradeda suvokti, kad finansų rinkos yra išvestinis instrumentas ir reikia grįžti prie gamybos“, – aiškino pašnekovas.

Pensininkas

Prastėjant Europos demografinei padėčiai tenka dažniau derėtis ir su visoje Europoje gausėjančia visuomenės grupe – pensinio amžiaus žmonėmis. Pasak specialistų, mūsų šalyje pensininkai sunkmečiu, palyginti su kitomis visuomenės grupėmis ir valstybės galimybėmis, gyveno gana neblogai, bet galima numanyti, kad ateityje jie paskutiniai galės pajusti didesnę perkamąją galią. Mat dėl Europos centrinio banko pinigų spausdinimo politikos kainos ir toliau kils, o pensininkams kurį laiką dar teks palaukti.

„Kiekvienas turi savo nuomonę, kas yra ori pensija. Tačiau nemanau, kad pensininkai yra labiausiai nukentėjusi grupė, – aiškino G. Rainys. – „Sodros“ biudžetas artėja prie 10 mlrd. litų ir išlaidos, tarp jų ir pensininkams, yra žymiai didesnės. Palyginti su tuo, kiek Lietuvos dirbantieji įneša, pensijų lygis yra žymiai didesnis.“

Faktai: euro krizė

ECB vadovas Mario Draghi prieš keletą savaičių patvirtino neribotą trumpalaikių (1–3 metų) trukmės euro zonos šalių obligacijų supirkimą

Investuotojas George'as Sorosas praėjusią savaitę pareiškė, kad euro zona artėja prie krizės problemos sprendimo pabaigos

Graikijoje nedarbas pasiekė naujas aukštumas ir birželį siekė 24,4 procento

Straipsnis publikuotas savaitraštye „Ekonomika.lt“ (nr. 33(96), rugsėjo 17-23 d.), rubrikoje „Įdarbinti pinigai“.