Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų mano, kad šeimai finansinę apsaugą suteikia nuolatinio darbo turėjimas ar į namus reguliariai parnešamos pajamos. Tai parodė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Tuo metu santaupas ar gyvybės draudimo paslaugas, kaip pagalbą šeimai nelaimės atveju, nurodė po mažiau nei trečdalį (atitinkamai 29 ir 27 proc.) apklaustų žmonių.
„Populiaru manyti, kad neterminuota darbo sutartis garantuoja ramybę šeimai. Tačiau jei reguliariomis pajamomis tenkinami tik dabartiniai šeimos poreikiai, o finansinės apsaugos užtikrinimu ateityje nesirūpinama – šeima susiduria su didesnėmis finansinėmis rizikomis. Kiekviena šeima turėtų kelti klausimą, ką darytų, jei staiga vienas maitintojų netektų darbo ar žūtų – ar būtų įmanoma pragyventi iš likusių pajamų“, – pažymi „Swedbank Life Insurance“ SE valdybos pirmininkas Mindaugas Jusius.
M. Jusiaus teigimu, viena, jei netenkama darbo – tai laikini finansiniai sunkumai, kuriuos įmanoma įveikti. Tačiau kur kas didesnė nelaimė yra šeimos maitintojo netekimas. Tokiu atveju, jei šeima neturi santaupų ar draudimo, pakelti tekusią finansinę naštą gali būti labai sudėtinga.
„Swedbank Life Insurance“ atstovas taip pat pastebi, kad nemažai žmonių klaidingai mano, jog finansinę apsaugą šeimai garantuoja ir ilgalaikio taupymo priemonės – kaupimas pensijai, investicinis ar kaupiamasis gyvybės draudimas. Tyrimo duomenimis, taip manančiųjų yra trečdalis apklaustųjų (35 proc.). „Šios priemonės yra orientuotos į ilgalaikį taupymą, ne pagalbą „čia ir dabar“. Sukaupta pensija jūsų lauks senatvėje, o investicinio/kaupiamojo draudimo sutartis gali būti skirta daugiau ilgalaikiam kaupimui nei gyvybės draudimui. Nutikus nelaimei gali paaiškėti, kad gyvybės draudimo suma yra nepakankama. Būtinai reiktų pasidomėti turimomis sutartimis, kam jos iš tiesų skirtos“, – akcentuoja M. Jusius.
Pasak jo, šeimos ar artimųjų finansinė apsauga yra neatsiejama finansų planavimo dalis. Planuojant šeimos finansus pirmiausia patariama pasirūpinti finansinėmis apsaugomis, rezervu – gyvybės draudimu, pakankamomis santaupomis, tuomet ilgalaikiu turto kaupimu (reguliarus kaupimas pensijai, vaikų mokslams ir t. t.) ir tik tada investavimu (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas ir pan.).
„Jei šeima planuotai valdo finansus, ji jausis saugiau ir bus atsparesnė netikėtų įvykių pasekmėms. Apskaičiuoti, kokio finansinės apsaugos dydžio reikia šeimai, galima susumuojant metines pajamas ir turimus finansinius įsipareigojimus bei atimant turimo turto, kurį pardavus nepablogėtų gyvenimo sąlygos, sumą. Gauta suma yra rekomenduotina šeimai, kad ši nelaimės atveju galėtų išgyventi ir nepatirtų didesnių nepatogumų iki kol atras alternatyvius finansinius šaltinius“, – pataria M. Jusius.
Lietuvos gyventojų tyrimą Omnibus metodu atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2011 metų spalio 19-26 dienomis. Tyrime dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
