Kaip atsilieps šis jau globalus tapęs prekybinis karas Biržų rajono įmonių veiklai, sunku prognozuoti. Tačiau jau šiandien embargo poveikį jaučia viena didžiausių šalyje šviežios mėsos gamintojų ir pardavėjų UAB „Agaras“.
Pasak įmonės generalinio direktoriaus Petro Vainoro, pagrindinę Rusijos rinkai tiekiamą produkciją sudarė lietuviškų bulių mėsa. Šie galvijai sudaro apie 30-35 procentus skerdžiamų gyvulių. Pasak P. Vainoro, panašus santykis yra visų šalies šviežios mėsos gamintojų. Lietuviškų jaučių mėsos kokybė neatitinka europietiškų standartų, tačiau turėjo paklausą Rusijoje. Čia buvo didžiausia trečiųjų šalių rinka, kuriai puikiai įtiko lietuviškos mėsos kokybės ir kainos santykis.
Pieninių galvijų mėsą galima parduoti Europoje, nors, pasak direktoriaus, čia irgi yra savų ypatumų. „Tenykščiai ūkininkai renkasi atitinkamas veisles, nebetinkamas melžti karves prieš parduodami atpeni ir gaunama kokybiška žaliava. Tuo metu mūsiškiai nebetinkamus pienui galvijus parduoda iškart“, - sakė P. Vainoras.
Genetika, selekcija ir tinkama šėrimo technologija - tai, pasak P. Vainoro, pagrindiniai veiksniai, lemiantys gerą mėsos kokybę. „Mes, mėsos perdirbėjai, jau seniai kalbame apie būtinus pokyčius.
Dabar, sustojus mėsos tiekimui į Rusiją, pats metas imtis priemonių, kad ūkininkai būtų suinteresuoti auginti tinkamus ir Europai galvijus“, - sakė įmonės „Agaras“ vadovas. Anot jo, siūloma įvesti subsidijavimą pagal išaugintų galvijų mėsos kokybę. Kitaip tariant, išmokas gautų ne visi galvijų augintojai, o tik tiekiantys atitinkamos kokybės žaliavą. Tačiau be valstybės paramos šis procesas vykti negali.
Subsidijos motyvuotų ūkininkus ir iš dalies padėtų kompensuoti praradimus, patiriamus dėl pasikeitusių rinkos sąlygų. Vidaus rinkoje direktorius didelių perspektyvų nemato. Pasak P. Vainoro, lietuviai vartoja mažai jautienos, nors ši mėsa savo maistinėmis savybėmis lenkia kiaulieną.
Šiandien UAB „Agaras“ jaučių superka tik tiek, kiek šios mėsos gali realizuoti. Supirkimo kaina taip pat yra kritusi.
Kita didelė rajono įmonė, susieta su mėsos perdirbimu, yra UAB „Biržų bekonas“. Jos direktorius Vaclovas Briedis sakė, kad Rusijos embargo pasekmės tiesiogiai nejuntamos. Jau keletas metų, kaip kiaulės Rusijai neparduodamos, o tiekiamos šalies mėsos perdirbėjams. Dar apie 20 procentų užaugintos produkcijos iškeliauja į Latviją.
Rajone dirba ir pieno perdirbimo įmonė - UAB „HOCHDORF Baltic Milk“ (buvusi „MGL Baltija“). Nors tiesiogiai jos produkcijos ant stalo nematome, tačiau pieną jai tiekia Biržų rajono ūkiai.
Pasak įmonės vadovo Audriaus Juknos, nors tiesiogiai su Rusija neprekiaujama, jaučiamas produktų kainų kritimas. „Tai globalios pasaulinės rinkos reakcija“, - sakė A. Jukna. Direktorius pabrėžė, kad jis nepritaria didelių pieno perdirbimo įmonių keliamai panikai dėl pardavimų Rusijoje. „Mes manome, kad padėtis tikrai nėra tragiška ir ilgalaikėje perspektyvoje tikrai nebus bloga“, - teigė A. Jukna. Direktorius sakė, kad visus rugpjūčio mėnesio įsipareigojimus tiekėjams įmonė įvykdys be jokių kainų peržiūrėjimų ar korekcijų. Be abejo, kritus bendram gaminamų produktų kainų lygiui, rugsėjo- spalio mėnesiais galimas ir pieno kainų sumažėjimas. Bet tai nebus dramatiškas kritimas, pokytis gali siekti 5 - 15 procentų“, - kalbėjo įmonės vadovas. A. Juknos nuomone, lapkričio mėnesį kaina turėtų atsistatyti į dabar esantį lygį. „Todėl gąsdinti žemdirbiu bankrotais ar skatinti mažinti gamybą dabar tikrai nereikėtų, nors sunkumų patirsime visi“, - sakė „HOCHDORF Baltic Milk“ direktorius.
Dar viena verslo sritis, dėl Rusijos paskelbtų apribojimų patirianti nuostolių, vežėjai. Pasak Biržuose veikiančios Edmanto Bekerio autotransporto paslaugų įmonės savininko, šiek tiek jaučiamas kainų ir krovinių į Rusiją mažėjimas. Kadangi maisto produktų įmonė negabena, užsakymų mažėjimą vadovas sieja su vasara, atostogų laikotarpiu. Pasak E. Bekerio, tokiu metu krovinių sumažėja kasmet, reikia žiūrėti, kas bus rudenį. Kitą sumenkusio eksporto priežastį įmonės savininkas mato dėl Rusijos rublio nuvertėjimo.
Aludarių taip pat nebaugina Rusijos sankcijos. Pasak vieno iš TŪB „Rinkuškiai“ savininkų Sigito Kalkio, į šios šalies rinką įmonė alaus netiekia. Verslininkui labiau kelia nerimą rusiškas ir baltarusiškas alus, mūsų prekyboje pardavinėjamas dempinginėmis kainomis.
Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, rajono žemdirbiai grūdų ir kitos produkcijos tiesiogiai į Rusiją neparduoda. Kaip veiks tokia Rusijos politika pasaulines grūdų supirkimo kainas, dabar sunku prognozuoti. Neišvengiamai laikinai kris pieno supirkimo kainos.
Preliminariais skaičiavimais, dėl Rusijos Federacijos įvestų sankcijų Lietuvos pieno, mėsos, vaisių ir daržovių sektoriaus įmonės patirs apie 160 mln. litų nuostolių.
Kadangi Rusijos veiksmai turės įtakos visai Europos Sąjungai, ketvirtadienį valstybių narių prašymu Briuselyje vyko neeilinis posėdis, kurio metu Lietuva prašė įvesti eksporto kompensaciją, kaip vieną iš paramos priemonių dėl Rusijos vykdomos politikos.
Antanas Vaičeliūnas
