Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaimo turizmo verslas išgyvena ne pačius šviesiausius laikus. Jį plėtojantieji teigia, kad turtų iš to nesikraunantys – ką uždirba, tą vėl atgal investuoja. Tad dalis vadina tai gyvenimo būdu, o geriausiu atveju – bent papildomu uždarbiu.

REKLAMA

Metai tik prasidėjo, tačiau jau dabar dauguma kaimo turizmą plėtojančių verslininkų mano, kad šie metai jų verslui nebus geresni nei pernykščiai. „Didelio augimo nesitikime, bet nesitikime ir didelio kritimo. Šie metai nebus iš lengvųjų“, – sakė naujasis Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas.

Tik numanomos prošvaistės

Jo teigimu, tokie rezultatai paaiškėjo atliekant sodybų apklausą. Šiame versle kiekvienu atveju situacija individuali. Vieniems žmonėms kaimo turizmas yra tapęs verslu, kitiems – papildomos pajamos, tretiems tai gyvenimo būdas. Vis dėlto, prezidento manymu, dauguma kaimo turizmo sodybų vien iš to nepragyvena – uždirbama tik papildomų pajamų. Beje, sunkmečiu keletas kaimo turizmo sodybų iš šio verslo pasitraukė. Tiesa, masinių bankrotų kol kas nebuvo, tačiau išsamią informaciją asociacijos vadovas teigė matysiantis kiek vėliau, kai tose pareigose padirbės ilgiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Rinka mažėjo, pajamos mažėjo, tačiau sodybos išgyveno patį sunkiausią laiką“, – tikino L. Žabaliūnas.

Kita vertus, jo teigimu, kainų augimo tikėtis būtų sunku. Tuo labiau kad šiuo metu kaimo turizmas daugiausia gyvena iš vietos rinkos – apsistoja vietiniai keliautojai.

Turtų nesuneša

Tarp Panevėžio rajono kaimo turizmo sodybų savininkų pasigirsta nuomonių, kad kaimo turizmo verslas neatsiperka. Tai aiškinama paprastai. Esą klaidinga manyti, kad turint namą aitvarai turtus suneš. Pastatyti namą kainuoja nepigiai, turi nustatyti tokią paslaugų kainą, kad investicija per numatytą laiką atsipirktų. Be to, dar nespėjus jai atsipirkti, po kelerių metų jau reikės rimtai remontuoti. Tad pakankamai užsidirbti vargiai įmanoma, nes nedarbo lygis mieste didelis, daug jaunimo išvažiavę į užsienį, o užsieniečiai į Lietuvą per daug nesiveržia. Be to, ir atvykusieji pasisvečiuoti dažniau renkasi pajūrį arba ežeringąjį Zarasų kraštą. Gimtadienius dabar kaimo turizmo sodyboje švenčia nedaugelis, gal dažniau tik jubiliejus, vestuves.

REKLAMA
REKLAMA

„Šventė – ne būtiniausia prekė. Tad neaišku, kiek kaimo turizmo sodybų pavyks išsilaikyti mūsų rajone“, – svarsto kai kurie verslininkai.

Tiesa, dalis mano užsidirbsią iš Europos krepšinio čempionato. Tuo labiau kad viešbučių mūsų krašte nedaug, o ir tie patys sukėlė kainas. Atstumai nėra dideli, atvažiuoti užsieniečiui iš Kauno ar Kėdainių mažai ką reikš. Be to, verslininkai spėjo, kad užsieniečių krepšinio sirgalių nebus itin daug. Didžiąją dalį aistruolių, manoma, sudarys lietuviai.

„Krepšinis neišgelbės ir per kelias dienas turtais neapipils“, – įsitikinę jie.

Tampa pomėgiu

Kaimo turizmo verslu užsiimantis Rigoletas Mykolaitis tikina, kad šis verslas merdi. Tiesa, absoliučiai apie visus to negalima pasakyti. Jam pačiam šis verslas ir anksčiau uždirbdavo tik papildomų pajamų, o dabar tapęs pomėgiu – uždirbti nepavyksta. Nebeapsimoka dirbti ir žiemą. To priežastimi jis įvardija faktą, kad žmonės nebeturi pinigų, taip pat labai sukelti mokesčiai verslui.

REKLAMA
REKLAMA

„Kainos sumažinti nebėra iš ko, o žmogui vis tiek per brangu“, – sakė R. Mykolaitis.

Kad kaina per didelė, jis teigė puikiai suprantantis – yra paskaičiavęs su žmona, kad ir jie patys taip leisti laisvalaikį vargu ar išgalėtų. Kita vertus, neturi kitos išeities – nebeturi iš ko nuleisti. Tuo labiau kad šis verslas reikalauja itin didelių sąnaudų – sunaudojama daug elektros, vandens, dezinfekavimo priemonių ir kt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų