„Ar mes tampame per daug priklausomi nuo technologijų ir kas atsitiktų, jei staiga jas iš mūsų kas atimtų“, – klausia rašytojas ir technologijų teoretikas Tomas Chatfieldas.
Anot jo, vienas iš „Google“ vadovų išsakė ypač taiklią mintį. „Dabar žmonės yra 20 intelekto koeficiento taškų protingesni dėka „Google“ paieškos ir žemėlapių įrankų. „Šio nuopelno jie neskiria mums, tačiau nieko tokio; žmonės mano, kad yra protingesni, nes gali pasitikėti šiais įrankiais“, - sakė Michealas Jonesas. Jo nuomonė yra svari, kadangi M. Jonesas buvo vienas iš „Google Maps“ sumanytojų. Jis mano, kad žmonės technologijas laiko savaime suprantamu dalyku, o kai jos nebeveikia, pasijaučia taip lyg „būtų pašalinta penktadalis jų smegenų“.
„Išmanusis“ yra vienas iš populiariausių šių laikų žodžių. Pirmąjį išmanųjį telefoną pristatė švedų kompanija „Ericsson“ 1997-aisiais. Prietaiso naujas pavadinimas žymi evoliucinį šuolį pirmyn: nuo pasyvaus prietaiso, naudojamo skambinti, iki interaktyvaus prietaiso savyje talpinančio ne vien adresų knygelę, kalendorių ir užrašinę, bet ir tuo metu „stebuklingą“ elektroninį paštą, trumpasias žinutes ir internetą vienoje kišenėje.
Šiandien, naudojant M. Joneso apibūdinimą, išmanumas reiškia tam tikrą išprusimo laipsnį, kurį technologijos padeda pasiekti kasdieniniame gyvenime. Technologijos taip spračiai tobulėja, kad po kiekvieno atlikto veiksmo, kuris nereikalvo pastangų, manome, kad tai įvyko mūsų dėka. Nuo išmaniųjų automobilių iki išmaniųjų miestų, akinių, ir šaldytuvų, mes gyvename amžiuje, kur kiekvienas pagamintas daiktas tampa savo paties „mechanizmo intelektu“.
Kol kas tokia pažanga yra gera mums visiems. Išmanieji prietaisai paverčia žmones gudresniais: elgiamės labiau organizuotai ir mažiau nekompetetingai, kas priversdavo pasiklysti, patekti į avarijas ir pritrūkti pieno. Kitiems „išmanusis“ yra pavojingas žodis ir tai reiškia, kad kurdami išmanųjį pasaulį mes elgiamės kvailai.
Kiekvienais metais žurnalas „Edge“ klausia šviesiausių pasaulio protų vieno klausimo. 2013-aisiais šis klausimas skambėjo taip: „dėl ko mums reikia labiausiai nerimauti?“. Atsakymas buvo – išmanumo.
„Visas šis išmanumo „kietumas“ pavers mūsų aplinką plastikine ir programuojama“, atsakė rašytojas technologijų tema Jevgenijus Morozovas. „Tai gundo ištaisyti visus netobulumus santykiuose, institucijose, politikoje vien tik todėl, kad mes tai galime. Jei žmonės galėtų jus įtraukti į atliekų perdirbimą per žaidimą, ar jie išvis stengtųsi tai padaryti elementariai perauklėjant individą moraline prasme?“- abejoja jis.
J. Morozovas nesutinka, kad išmanieji prietaisai automatiškai žmones padaro sumanesniais. Vietoj to jis pasuka klausimą kitu kampu ir teigia, kad netobulumai neturėtų būti išgyvendinti, kadangi jie daro žmones kūrybingesniais, labiau prisitaikančiais ir etiškai atsakingais. „Apakinti technologijų šaunumo, mes manome, kad vienos problemos ir netobulumai yra tiesiog natūralūs kaštai, kurie atsiranda socialinio sandorio su kitais žmonėmis metu. Svarbu, kad ieškodami būdo atrasti tobulą visuomenę, neužkirstume kelio pokyčiams“, sako jis.
Šiuo atveju J. Morozovo kritika sutampa su kitu šiais laikais populiariu terminu – trapumas. Kaip aiškina „Juodosios gulbės“ autorius Nicholas Talebas savo pernai išleistoje knygoje „Nedūžtantis“, trapi sistema yra lengvai sunaikinama netikėtų sukrėtimų ir taisyklių pažeidimo metu. 2008-aisiais finansų sistema, užsigniaužusi savo spėjimuose apie blogas paskolas, tapo puikiausiu pavyzdžiu.
Priešingai, „antitrapumas“ reiškia, kad sistema gali klestėti nežinomybėje ir ji nesubyrės dėl aplinkybių, kurių jos sumanytojai nenumatė. N. Talebas mano, kad žmonės natūraliai yra „antitrapūs“ kūriniai. Geriausios mūsų savybės nuo kūrybiškumo iki užuojautos yra išpuoselėtos tam tikrų stresų, netvarkos ir neužtikrintumo metu. Taip pat šios savybės blanksta, jei viskas klostosi lengvai ir nesukelia rimtų pasekmių.
Anot rašytojo, jei mes esam sutverti augti kaip žmonės, tada turėtumėm patirti netikėtumų, nesėkmių ir nusivylimo. Niekada nereikia būti išlepusiu nuo mąstymo, kad visos pasekmės priklauso nuo mūsų. „Tai yra modernumo tragedija: taip pat kaip neurotiški ir pernelyg atsargūs tėvai, kurie bando padėti, dažniausiai pridaro daugiausia žalos“, - sako jis.
Žala neslypi ten, kur yra individualaus vystymosi nesėkmių. Išmaniųjų technologijų paradoksas yra tas, kad galia, kurią jos suteikia, žengia koja kojon su pažeidžiamumu. Kuo sudėtingesnė globalinė struktūra, kurios reikia patenkinti esminius poreikius mūsų gyvenime, tuo didesnė galimybė, kad netikėtų krizių metu (pavyzdžiui, pilietinių neramumų) tapsime lengviau pažeidžiami.
Be jokios abejonės „Google Maps“ yra itin naudingas dalykas, o „Google Earth“ leidžia su džiaugsmu apžiūrėti kiekvieną pasaulio kampelį. Technologijos, kurios buvo nepasiekiamos prieš kelis dešimtmečius, dabar telpa milijonų delnuose ir šios rankos džiaugsmingai spaudinėja prietaisus. Svarbiausia ne tai ką tos rankos daro ar ne, o tai, kokia kaina kiekvienas naujas išradimas mums tarnauja.
Finansinio viešpatavimo laikus keičia technologijų triumfas. Sugedus didiesiems skaitmeniniams įtaisams, tie, kurie labiausiai pasikliaudavo išmaniomis technologijomis, atrodys kvailiausiai. Galiausiai mes visi rizikuojame nekritikuodamai išmanaus gyvenimo būdo. Mašinų sukurtas socialinis audinys vienu mygtuko paspaudimu gali visiškai suirti.
