Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome, ką milijono dolerių suma gali įpirkti JAV. Tačiau nesuklysime pasakydami, kad lietuviui kur kas aktualiau vietinės realijos. Taigi, ko verta ši suma litais?
Prabangus būstas
Nekilnojamojo turto valdymo ir prekybos bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis patikino, kad milijono litų suma NT rinkoje Lietuvoje – nemaži pinigai, už kuriuos galima įsigyti tikrai prabangų būstą.
„Jeigu klientas ateitų į Vilniaus biurą ir domėtųsi nekilnojamuoju turtu už milijoną litų, tikrai galėtų nusipirkti aukštos kokybės gyvenamąjį namą Vilniaus apylinkėse, priemiesčiuose. Jeigu kalbėtume apie mažesnio ploto namus, 100-200 kv. m, dažniausiai jų kainos ir yra iki milijono litų. Tik prabangesni, esantys geresnėse vietose, su didesniais žemės sklypais, yra brangesni“, - sakė NT ekspertas.
Vilniaus mieste prabangių būstų kainos už kv. m svyruoja nuo 8 iki 10 tūkst litų. Taigi už milijoną išeitų apie 100 kv. m geros kokybės būstas ir miesto centre.
Apžvelgiant NT kainas kituose Lietuvos miestuose, milijono litų suma perkant būstą apskritai retai viršijama, pavyzdžiui, Šiauliuose ar Panevėžyje, nemaža dalis namų kainuoja iki pusės milijono.
Vilniuje milijoniniai NT gyvenamojo būsto sandoriai sudaromi dažniau, tačiau, kiek tokių sandorių būna vidutiniškai per metus, pašnekovas tiksliai pasakyti negalėjo. Jiems skaičiuoti tikrai neužtektų rankų pirštų, būtų gal ne šimtai, bet dešimtys tikrai, sakė S. Vagonis.
Paskutiniu metu, „Ober-Haus“ atstovo teigimu, brangiausias nupirktas Lietuvoje būstas, kurio pirkime tarpininkavo jų bendrovė, buvo įsigytas už 6 mln. litų.
Kainos ištirpo 40 proc.
2006 m. - 2008 m. pradžioje susiformavęs NT burbulas leido būstų rinkai Lietuvoje išgyventi savo aukso amžių. Sandorių kiekis buvo pasiekęs aukščiausią lygį, banko paskolos buvo lengvai prieinamos, gerai uždirbančiam žmogui buvo pakankamai nesunku pasiskolinti milijoną.
„Didžiausia problema buvo ta, kad retas žmogus turėjo milijoną, tačiau jį pasiskolinti banke galimybės buvo tikrai didelės. Milijonas buvo prieinamas labai nemažai daliai žmonių, ir labai nemažai jų skolinosi tokias sumas ir pirko NT. Praktiškai kokio nors geresnio daikto, ar namo, ar buto kainos irgi labai dažnai prasidėdavo nuo milijono litų, nepriklausomai nuo to, ar buvo pirkėjų, ar nebuvo. Milijonas buvo pakankamai reali suma niekada jo nemačiusiam žmogui. Šiuo metu, kai bankų paskolos yra sunkiau prieinamos ir žmonės pradėjo susivokti, kad pasiskolinus pinigų ne tik galės juos išleisti, bet ir paskui turės kažkaip grąžinti, milijonas įgavo vertę. Pasiskolinti tokią sumą dabar labai sudėtinga“, - sakė S. Vagonis.
Anot jo, kainos, lyginant tiek prieškrizinį, tiek pokrizinį periodą, beveik visuose NT segmentuose (tiek prestižinio, tiek ekonominės klasės būstų ) visos Lietuvos mastu krito apie 40 proc.
„Tai reiškia, kad kas kainavo prieš tris metus du milijonus, šiuo metu kainuoja šiek tiek daugiau nei milijoną“, - palyginimą pateikė pašnekovas.
Pirkti NT – į kaimynines šalis
Kalbėdamas apie NT įsigijimą kaimyninėse šalyse, S, Vagonis teigė, kad Estijoje ir Latvijoje kainų lygis yra mažesnis.
„Žmogus, turintis milijoną, Rygoje ir Taline būtų dar labiau gerbiamas negu Vilniuje. Prestižinių, pačios aukščiausios klasės būstų kainos yra pakankamai panašios, bet jeigu kalbėtume ne apie patį brangiausią, bet brangų ar vidutinį būstą, milijoną turintis žmogus didesnes galimybes turėtų apsipirkdamas Taline ir Rygoje. Ten jis už tą pačią sumą gautų šiek tiek daugiau kvadratinių metrų, arba už mažiau kvadratų mokėtų mažesnę sumą nei Vilniuje“, - pasakojo „Ober-Haus“ atstovas.
Jeigu dairytumėtės gyvenamojo būsto Varšuvoje, Lenkijoje, ten kainų lygis yra apie 50 proc. aukštesnis negu Vilniuje. „Ten už milijono litų sumą labai kažko prestižinio neįsigysi“, - tikino pašnekovas.
„Jeigu krizės metu nuo piko laikų Vilniuje NT kainos nukrito 40 proc., Taline 50 proc., Rygoje net 60 proc., tai Varšuvoje jos sumažėjo 10-15 proc. Kainų lygis ten buvo aukštesnis ir iki krizės. Varšuvoje prestižinis būstas kainuoja bent 50 proc. brangiau negu Vilniuje, todėl prabangesį būstą už milijoną litų jau būtų sunkiau įsigyti“.
Keliaujant dar toliau, pavyzdžiui, į Vokietiją, jos didžiuosiuose miestuose NT kainos svyruoja gana ženkliai. Berlyno rytinėje dalyje NT kainos nėra labai didelės.
„Ekonominį būstą Berlyno rytinėje dalyje galima būtų pirkti labai panašiomis kainomis kaip ir Vilniuje, kai kuriais atvejais netgi ir pigiau, - pripažino S. Vagonis. - Tik tiek, kad prestižo gyventi rytų Berlyne nėra daug“.
Vis dėlto vakarinėje Berlyno dalyje ir toliau slenkant link finansinių Vokietijos miestų, tokių kaip Frankfurtas, Miunchenas, Hamburgas NT kainos yra pakankamai aukštos ir dažniausiai jau dvigubai lenkia Vilnių. Įsigyti prabangų gyvenamąjį būstą už kiek mažiau nei 300 tūkst. eurų (apie milijoną litų) šiuose miestuose jau būtų beveik neįmanoma.
Nors milijonų svajonės ir dalybos nesvetimos daugumai, realybė būstų rinkoje kiek kitokia. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, S. Vagonio teigimu, vidutinė lietuvių skiriama suma būstui siekia maždaug 200-300 tūkst. litų. Už tokią sumą galima įsigyti senesnės arba ir naujesnės statybos vidutinio dydžio (2-3 kambarių) butą. Mažesniuose Lietuvos miesteliuose jau ir 100-150 tūkst. yra ta suma, už kurią galima įsigyti neblogą ekonominės klasės butą.
Už milijoną – trys prabangūs arba dešimt paprastų
Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius nusijuokė paklaustas, ar Lietuvoje galima nusipirkti automobilį už milijoną litų: „Yra ir kur kas brangesnių“.
Tačiau be abejonės tokių brangininkų salonuose, anot pašnekovo, niekas nelaiko, nes šių automobilių Lietuvoje per metus nuperkami gal 2-3 vienetai.
„Lietuvoje laikyti tokį automobilį salone būtų per daug didelė prabanga, praktiškai tokie automobiliai yra užsakomi pagal paveiksliuką, arba savininkas vežamas į gamyklą, tarkime, į saloną Vokietijoje, ten automobilis parodomas bei išbandomas, iš ten jis tikriausiai ir pasiimamas. Vienas mano pažįstamas neseniai pirko „Porsche“ automobilį, jis kainuoja trečdalį milijono. Jis jį užsisakė gamykloje Vokietijoje, ten jį ir pasiėmė, „Porsche“ instruktoriai jį apmokė, kaip su tuo automobiliu elgtis specialioje trasoje. Su dauguma brangių automobilių taip ir vyksta“, - pasakojo V. Valiukevičius.
Lietuvoje tiesiogiai pirkti brangius automobilius net ir nėra galimybių, nes čia neturime daugumos brangių automobilių gamintojų atstovybių.
„Tarkime, „Bugatti“, „Aston Martin“ ar Bentley“ atstovybių Lietuvoje neturime, - sakė automobilių žinovas. – Šiek tiek turtingesnių automobilių atstovybių yra Rygoje, kurios skirtos visoms trims Baltijos šalims. Ten galima ir „Bentley“ įsigyti, ir „Maserati“, ir „Porsche“.
Anot pašnekovo, dauguma tų, kurie turi didelius pinigus, nepavargsta patys nuvažiuoti į Vokietiją ir ten išsirinkti. O tiems, kurie toli keliauti nenori, Lietuvos salonai brangiausią, ką gali pasiūlyti, - tai automobilius, kurių kaina siekia apie 350-400 tūkst. litų.
„Tai būtų gana dažnai gatvėse matomas BMW -7, „Mercedes Benz- S“ klasės ir kitų panašių markių automobiliai“, - vardijo Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas.
Mercedes Benz S class (nuotr. Gamintojo)
Už milijoną, pasak pašnekovo, galima įsigyti arba tris pakankamai prabangius automobilius, arba dešimt paprastesnių: „Žiūrint, ko žmogui reikia“.
Pigesni elektromobiliai – kol kas tik „tarškaliukai“
Paprašytas išskirti automobilių markes, kurių kaina siektų apytiksliai milijoną, pašnekovas ilgai nesvarstydamas patikino, kad tokių automobilių būtų ne taip ir mažai: „Tai būtų „Lamborghini“, jų bent du Lietuvoje jau yra. Jį turi verslininkas Tautvydas Barštys, dar vieną man atrodo tebeturi broliai Jankauskai iš Palangos. Jie kainuoja apie 500-800 tūkst. litų. Kas galėtų konkrečiai kainuoti vieną milijoną, dabar net į galvą neateina, tačiau yra galimybė sumokėti beveik 5 mln. litų už 1000 AG „Bugatti Veyron“. Mano žiniomis vienas yra atkeliavęs ir į Lietuvą, bet ar Lietuvoje jis važinėja, tikrai nežinau“, - pasakojo V. Valiukevičius.
Neskaitant verslininkų ir kitos saujelės lietuvių, turinčių pakankamai pinigų įpirkti tokius brangius automobilius, vidutinė lietuvių išleidžiama suma, perkant naują automobilį, siekia 60-70 tūkst. litų. „Skurdus tas lietuvio vidurkis“, - nusijuokė V. Valiukevičius.
„Už tokią kainą (60-70 tūkst. litų – aut. past.) galima nusipirkti arba kompaktinės klasės neblogai įrengtą automobiliuką, tarkime, „Volkgswagen Golf“ arba truputį didesnį „Ford Mondeo“. Šiuo metu perkamiausi automobiliai Lietuvoje yra „Toyota“ ir „Volkswagen“, - pasakojo autoklubo prezidentas.
Besidomintiems taip vadinamu ateities transportu – elektromobiliais, pasirinkimas Lietuvoje gana minimalus. Lietuvoje oficialiai parduodama viena šių automobilių markė. Pasak pašnekovo, tai yra jauna itališka markė „Tazzari“.
Tazzari Zero (inovacijos.lt nuotr.)
„Pigiausias toks automobilis kainuoja apie 85 tūkst. litų. Jis yra pakankamai mielos išvaizdos keistuoliukas, bet žinoma mėgstantys kokybišką daiktą, nelabai apsidžiaugs. Tas automobilis toks visas žaisliukas, tarškaliukas, plastmasiukas. O gerųjų tikrųjų elektromobilių, tokių kaip, pavyzdžiui, „Nissan Leaf“ arba „Mitsubishi i-Miev“ ir visų kitų galima įsigyti, deja, tik kaimyninėje Estijoje.
„Mitsubishi i-Miev“ (nuotr. Gamintojo)
Jų kaina svyruoja nuo 120-140 tūkst. litų, jie brangūs. Tačiau Estijos vyriausybė yra priėmusi tokį nutarimą, kad kompensuoja iki 50 proc. ir iki 18 tūkst. eurų vertės, t.y. pusę automobilio kainos. Tai realiai ten jau galima įsigyti elektromobilį už 60 tūkst. litų“, - pasakojo V. Valiukevičius.
Atostogų malonumai
Tiems, kam rimti pirkiniai atrodo nuobodus būdas išleisti milijoną, yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, pasirinkti atostogas užsienio kurortuose. Štai kelionių organizatoriaus „Novaturas“ atstovų teigimu, už milijoną litų lietuvis kartu su 20 draugų galėtų savaitę praleisti viename prabangiausių viešbučių Maljorkoje „St. Regis Mardavall“.
„St. Regis Mardavall“ (flickr. nuotr.)
Šis viešbutis save pristato kaip itin prabangų, klientams siūlo 133 liukso klasės apartamentus su vaizdu į jūrą ir ypatinguosius gėlių sodus. Visų kambarių baldai yra rankų darbo, vonios kambarys išklotas marmuru, sienos dekoruotos originaliais maljorkiečių meno darbais, o lovų čiužiniai pagaminti iš gryno 7 sluoksnių latekso ir užkloti aukščiausios klasės šveicarų patalynės kompanijos „Christian Fischbacher“ antklodėmis iš plunksnų ir satino. Brangiausias kambarys šiame viešbutyje nakčiai kainuoja beveik 3,6 tūkst. eurų (16,7 tūkst. litų). Jame gali apsistoti 2 asmenys, o kambario plotas praktiškai prilygsta vidutinio dydžio butui (117 kv. m). Tiesa, galima išsirinkti ir kiek kuklesnį variantį ir apsistoti vienviečiame kambaryje už beveik 400 eurų nakčiai (apie 1 380 litų).
„Novaturo“ atstovų teigimu, brangiausių atostogų kaina, kurią šiuo metu jie gali pasiūlyti savo klientams, siekia 50 tūkst. litų savaitei. Vasarą, t.y. sezono metu, kaina gali dar pakilti. Tiesa, išskirtinės kelionės lietuvių kišenei gal kiek per brangios. „Novaturo“ duomenimis, jie šiemet turėjo vieną klientą, savaitei atostogų skyrusį 20 tūkst. litų.
Už milijoną litų kelionių organizatorius skaičiavo, kad galėtų pasiūlyti ir itin prabangų medaus mėnesį jaunavedžiams, ir ne savaitės trukmės, ar mėnesio, bet net pustrečio mėnesio prabangiausiame viešbutyje, su kuriuo bendradarbiauja agentūra. Galimi ir kiti variantai – patiems pasirinkti atostogų salą (ne privačią), į kurią agentūra galėtų nuskraidinti ir tam specialiai užsakytu tuščiu lėktuvu.
Krokodilo odos striukės ir rankinės
Kišenes spaudžiant milijonui, ko gero, dažnam kiltų mintis atnaujinti ir savąjį garderobą bei užsukti pasidairyti po garsių prekinių ženklų kolekcijas.
Lietuvoje prabangiais daiktais prekiaujančios firminės drabužių parduotuvės „Du Broliai“ vadybininkas Andrius Jankauskas, paklaustas, kokios prekės jų salone pačios brangiausios, išskyrė „Gucci“ krokodilo odos striukes, kainuojančias apie 100 tūkst. litų. Panašia kaina, 90 tūkst. litų, įvertintos ir krokodilo odos rankinės.
„Tokia kaina yra visame pasaulyje, nesvarbu, ar jūs pirksite Milane, Paryžiuje ar Niujorke, kaina bus tokia pati. Kaina yra nustatyta mados namų, negalėčiau išvardinti visko, kas ją sudaro, tačiau tie, kurie perka tokius daiktus, neklausia, už ką tokia kaina, jiems tai yra savaime suprantamas dalykas. Tai yra itin reti, išskirtiniai daiktai“, - sakė „Du broliai“ atstovas.
Anot jo, milijonas litų prabangių prekių rinkoje yra didelė suma.
„Prabangos prekių rinka yra labai plati ir demokratiška. Pavyzdžiui, pas mus salone galima įsigyti avalynės ir už 500 litų, ir už 10 tūkst. litų. Lygiai tas pats yra su rankinėmis, yra tokių, kurios kainuoja 2 tūkst., bet yra ir tokių, kurios kainuoja 95 tūkst. litų. Striukės gali kainuoti nuo 1,5 tūkst. iki 100 tūkst. litų. Dėl to, tie prekiniai ženklai, kuriuos mes atstovaujame („Gucci“, „Prada“, „Dior“, „Dolce&Gabbana ir t.t.) ir yra labai stiprūs, nes siūlo labai platų asortimentą, kad galėtų patenkinti kiek įmanoma daugiau įvairių socialinių sluoksnių atstovų“.
A. Jankausko teigimu, didžioji dalis jų klientų yra ne milijonieriai, bet vidutines pajamas uždirbantys žmonės. Klientai, kurie gali išleisti savo garderobui milijoną litų, prabangių prekių salone lankosi kone kiekvieną dieną, dėl to, kad yra lojalūs pirkėjai. Tačiau tokių, kurie milijono nepagailėtų vienam apsipirkimui, anot A. Jankausko, nėra pasitaikę.
„Nuo pat įkūrimo laikų yra tokių šeimų, pirkėjų, pažįstamų, kurie perka iki šiol, perka ne tik jie, bet ir jų vaikai. Užauga ištisa karta“, - sakė „Du Broliai“ vadybininkas.
Pašnekovas sutiko, kad prabangos prekės niekad nebuvo pirmo būtinumo, galbūt dėl to, šią rinkos dalį mažiau paveikė ir ekonominis sunkmetis.
„Mūsų daiktus perka tie, kuriems jie nėra būtini, bet jie gali sau leisti, jiems tiesiog norisi kažką įsigyti, atsinaujinti įvaizdį. Nusipirkti vieną ar kitą daiktą jiems yra savaime suprantamas dalykas, tai jiems nėra jokia prabanga. Tai yra jų normalus gyvenimo būdas. Kitiems gi gali atrodyti, ir atrodo, kad tai yra prabanga, čia kaip kas supranta. Vis dėlto daugiausiai prekių pas mus nuperka vidutines pajamas gaunantys žmonės“, - sakė įmonės „Du Broliai“ vadybininkas.
Pasidairius po skirtingų prekių segmentus Lietuvoje, panašu, kad milijono išleidimo galimybės iš tiesų gali apsukti galvą ir ne vieną paklaidinti, renkantis, kur investuoti savuosius pinigus. Vis dėlto vieno teisingo kelio nėra, kiekvienas renkasi pagal save.
