• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Norėdami užsidirbti daugiau arba dirbdami ilgiau nei įprastai, darbuotojai gauna atlygį už viršvalandžius. Tačiau specialistai įspėja – atlyginimas gali sumažėti, net jei ir dirbote ilgiau nei 8 val.

Norėdami užsidirbti daugiau arba dirbdami ilgiau nei įprastai, darbuotojai gauna atlygį už viršvalandžius. Tačiau specialistai įspėja – atlyginimas gali sumažėti, net jei ir dirbote ilgiau nei 8 val.

REKLAMA

Jeigu dirbate ilgiau nei 8 valandas per dieną ar daugiau nei 40 valandų per savaitę, darbdavys privalo jums sumokėti viršvalandžius. Tai numato Darbo kodeksas.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI ) atstovai  atkreipė dėmesį, kad darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą.

REKLAMA
REKLAMA

„Užmokestis apima priedus, priemokas, premijas, numatytus už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti išmokos, o darbdavys privalo ją išmokėti“, – sakoma VDI komentare.

REKLAMA

O jei premijos ar priedai nebuvo numatyti arba įvardyta tiksli jų mokėjimo tvarka bei dydžiai, pasak VDI atstovų, darbdavys neprivalo mokėti didesnio atlyginimo samdomam darbuotojui.

Tiesa, pasitaiko ir tokių atvejų, kai jūsų atlyginimas gali sumažėti net ir tada, jei darbdavys yra įsipareigojęs sumokėti už viršvalandžius.

Darbuotojui neužsidėjus šalmo – mažesnis ir atlyginimas?

Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad jau kurį laiką dirba samdomą darbą.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, kaip pasakoja jis, iš savo kolegų išgirdo, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, ugniagesiams viršvalandžiai gali būti nesumokami tuo atveju, jei tarnybos metu jie nedėvėjo šalmo.

„Niekaip negaliu suprasti – dirbi ilgiau nei priklauso, nusiimi trumpam šalmą, kažkas tave nufotografuoja ir jau tokiu atveju galiu negauti didesnio atlyginimo?“ – klausė Tomas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teisininkė Evelina Kiznė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad iš tiesų darbuotojams gali būti neišmokami priedai (dar vadinami premijomis), už darbo pareigų pažeidimus.

Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad taip gali būti ne visada. Mat tai priklauso ne tik nuo premijos pobūdžio, bet ir to, kaip ji buvo įforminta darbdavio dokumentuose.

REKLAMA

„Darbo kodeksas nustato dvi skirtingas premijų rūšis. Pirmoji – tai premija už atliktą darbą. Tokių priedų mokėjimo tvarka aiškiai nustatyta darbo sutartyje ar įmonės darbo apmokėjimo sistemoje.

Pavyzdžiui, darbuotojui gali būti nustatytas 200 eurų priedas už mėnesio darbo normos įvykdymą. Tokių priedų neišmokėti negalima – jie laikomi darbo užmokesčio dalimi. Jei darbuotojas įvykdė nustatytas užduotis ir pasiekė rezultatus, priedas turi būti išmokėtas nepriklausomai nuo kitų aplinkybių ar padarytų pažeidimų“, – komentavo E. Kiznė.

REKLAMA

Antroji premijų rūšis, pasak teisininkės, yra skatinamoji.

„Jos skiriamos darbdavio iniciatyva už gerus darbo rezultatus, pavyzdžiui, mėnesio geriausio darbuotojo premija ar premija už iniciatyvumą.

Tokių premijų galima neišmokėti, jei darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą. Tai tiesiogiai numatyta Darbo kodekse. Taip pat ir darbdavys gali numatyti savo vidaus dokumentuose, kada tokie priedai nemokami“, – paaiškino teisininkė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

E. Kiznė taip pat įvardija, kaip gyventojai gali lengviau atskirti, kokia premija darbuotojams yra mokama.

„Jei premijos mokėjimo taisyklėse parašyta, kad ji gali būti nemokama už pažeidimus ar kitais darbdavio nustatytais atvejais – tikėtina, jog tai skatinamoji premija.

Jei tokios išlygos nėra ir premija mokama už konkretų darbą ar rezultatą bei yra numatyta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje – tai premija už atliktą darbą, kurią išmokėti privaloma“, – vardijo E. Kiznė.

REKLAMA

Taigi, jei ugniagesys nedėvėjo šalmo ir tai laikoma darbo pareigų pažeidimu, skaitnamoji premija jam gali būti neišmokėta.

„Tačiau jei priedas yra įformintas kaip premija už atliktą darbą, pavyzdžiui, už pamainos atidirbimą ar už konkretų darbo rezultatą, toks priedas turi būti išmokėtas nepaisant pažeidimo“, – kalbėjo pašnekovė.

REKLAMA

Užimtumo tarnyba: oficialus nedarbas birželį išliko nepakitęs

Registruotas nedarbas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, išliko nepakitęs ir siekė 8,4 proc., o palyginti su pernai birželiu – jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto. 

Liepos 1 dieną šalyje registruota 153,4 tūkst. bedarbių – 600 mažiau nei prieš mėnesį ir 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Birželio darbo rinkai būdingas įprastas vasaros pradžios sezoniškumas – aktyvumas bent kiek prislopęs“, –  teigia tarnyba. 

Birželį darbdaviai paskelbė 15,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 400 mažiau nei gegužę. Nepaisant to, darbuotojų paieška išliko aktyvesnė nei spalį-kovą, o pradėjusių dirbti buvo daugiau nei žiemą (gruodį-vasarį).

Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė sako, jog pasyvesnė darbuotojų paieška birželį yra įprastas darbo rinkos reiškinys.

REKLAMA

„Po intensyvios darbuotojų paieškos šiltajam sezonui ir daliai verslų lėtinant samdą dėl atostogų darbuotojų poreikis šiek tiek mažesnis daugelyje veiklos sektorių. Įvasarojus mažiau nei prieš vasaros startą ieškoma padavėjų, barmenų, virtuvės pagalbininkų, kasininkų, statybos darbininkų, tačiau prasidėjo intensyvesnė pedagogų paieška. Mokytojams darbo pozicijų – daugiausiai nuo metų pradžios“, – pranešime teigė J.  Zemblytė.  

REKLAMA

Pasyvesnę darbuotojų samdą rodo ne tik sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir mažesni į darbo rinką sugrįžtančių klientų srautai – tarnyba tarpininkavo įsidarbinant 18,5 tūkst. žmonių – jų skaičius traukėsi dešimtadaliu (2,1 tūkst.). 

Tačiau birželį į darbo rinką sugrįžo 2,1 tūkst. (12,6 proc.) daugiau klientų nei pernai tuo pat metu.

REKLAMA
REKLAMA

„Nors bendras įsidarbinimų skaičius mažėjo, stebime pozityvių ženklų – ilgalaikių bedarbių ir asmenų su negalia aktyvumas didėja, o siūlomas atlyginimas kyla. Tai rodo, kad rinka veikia tolygiai, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo lėtesnė“, – sakė J. Zemblytė. 

Labiausiai nedarbas birželį mažėjo Palangoje (0,9 proc. punkto), Kretingos ir Lazdijų rajonuose (po 0,7 proc. punkto), o didėjo – Klaipėdos mieste (0,3 proc. punkto) bei rajone, Kupiškyje, Jurbarke ir Visagine (po 0,2 proc. punkto). 

Liepos 1 dieną šalyje dirbo 1,46 mln. asmenų – 4,1 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį. Labiausiai darbuotojų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, prekybos, apdirbamosios gamybos įmonėse.

REKLAMA
Norėdami užsidirbti daugiau arba dirbdami ilgiau nei įprastai, darbuotojai gauna atlygį už viršvalandžius. Tačiau specialistai įspėja – atlyginimas gali sumažėti, net jei ir dirbote ilgiau nei 8 val. Dirbdami virsvalandzius pinigus zmones gauna normaliose salyse, bauduvos rsp gali tik, sumazinti arba isvis nemoketi..
Ačiū uz pasenusią naujieną:) Atmetu ofiso balamutus.Valdzia ir darbdavys manę isgyde nuo darbaholizmo. Vieni su mokesciais, kiti su… Vienas pavyzdžių. Darbdavys atleke suzinoti Apie manę į ligoninę po operacijos ar ne simuliuoju, nors tai buvo darbine trauma. Durne… Dirbau, kol stovejau. Savo darbo ivertinima pamaciau ne laiku tiesiog.
Ir laikas atminti betkuriam fizinio darbo darbuotojui, kad gerai skaitykite savo darbo sutartį ir konkrecias pareigas. Nėra jokių x darbuotojų; visi turi pasiraso sutarti apie savo pareigas konkrecias. Supraskite, JUS parduodate savo darbo jega paciu pasiringtomis sąlygomis. Atkreipkite į pareigas ir ka tai apima.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų