Kelmės pieninė pagamino pirmas 16 tonų košerinio sviesto Izraeliui. Pagal specialų receptą gaminamas sviestas atitinka visus žydų sveiko maisto reikalavimus.
„Koscher“ – teisingas
Prieškario laikų lietuviai dar atsimena, ką reiškia žodis „koscher“ ir koks yra košerinis maistas. Kashrut taisyklių rinkinys reglamentuoja taisyklingą žydų mitybą, griežtai nurodo, kokius maisto produktus galima valgyti, kaip maistas turi būti ruošiamas ir netgi valgomas. Žodis „koscher“ reiškia „teisingas“, „tinkamas“. Nors anos kartos lietuviai neslepia pašiepdavę žydų mitybos ypatumus, bet šiandien pripažįsta, kad šaipytis nebuvę dėl ko. Ypač šiandien, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo maisto produktų, o sveikų tarp jų – mažai.
Kokybę vertino vietoje
Kelmės pieninėje rabinas iš Izraelio Sela Cvipinas stebėjo, kaip gaminamas sviestas pagal jų iš anksto pateiktą receptūrą. Mat sertifikuojant košerinius produktus dažniausiai pakuotės yra žymimos juos sertifikavusios žydų organizacijos arba rabino ženklu. Dažniausiai tai atlieka rabinai, nes jie geriausiai išmano Kaschrut įstatymą su jo priesakais ir draudimais, išdėstytais dar Senajame Testamente.
Rabinas S.Cvipinas Kelmės pienine liko patenkintas, nes čia sviesto gamyba atitiko visus jų keliamus higienos reikalavimus: gamybos procesas vyksta uždaroje linijoje, žaliava pagal paskirtį keliauja į skirtingas talpyklas, viskas vyksta automatizuotai, be jokio sąlyčio su oru. Ištuštėjusios talpyklos ne tik plaunamos automatiškai, bet ir sterilizuojamos. Nuolat tiriamas netgi oras, tikrinama darbuotojų rankų švara.
Kelmės visuomenės sveikatos centro direktorė Alma Monkauskaitė mano, kad žydai, pasirinkdami Kelmę, vertino ir nematomąją pusę: „Manau, jie vertino ir ekologinę situaciją. Kelmė yra vidurio Lietuvoje, kurioje niekada nebuvo aplinką teršiančios pramonės. Net sovietiniais laikais čia buvo tik nedidelės įmonės, be chemijos pramonės. Manau, jie vertino ir mūsų vandenį. Vanduo, kurio sviesto gamybai reikia daug, čia yra labai geras, požeminis.“
Kiaulė nepageidaujama
Rabiną ne mažiau domino ir pirminė pieno kokybė. Todėl jis lankėsi ūkiuose, kad įsitikintų, ar tikrai karvės melžiamos uždara linija, ar pienas iškart ataušinamas. Jam buvo įdomu, kaip karvės prižiūrimos, nes blogai laikomo gyvulio produktas negali būti geros kokybės. Rabinas domėjosi, ar kartu su karvėmis nelaikomos ir kiaulės. Mat kiaulė yra už Kashrut įstatymo ribų.
Kelmės visuomenės sveikatos centro vadovės A.Monkauskaitės teigimu, ne tik žydai į kiaulieną žiūri skersomis. Nemažai dietologų pasisako prieš šią mėsą, nes ji yra riebi, joje daug cholesterolio. Dažnas medikas nepatars kiaulienos valgyti vyresnio amžiaus žmonėms. O ir jauniems pasiūlys sveikesnės mėsos. Nors, pasak A.Monkauskaitės, yra ir kitaip manančiųjų: „Antai, šviesaus atminimo Eugenija Šimkūnaitė teigė, jog vieno kilogramo svoriui reikia 1 g gyvulinės kilmės riebalų. Esame šiauriečiai ir nieko nepadarysi.“
Rinkosi iš daugelio
Rabinas S.Cvipinas, ieškodamas košerinio sviesto gamintojo, aplankė apie pusšimtį mūsų šalies įmonių. Pasak Kelmės pieninės direktoriaus Algirdo Žukausko, tai, kad Izraelio dvasininkas pasirinko jų pieninę, yra geriausias jų produkcijos kokybės įvertinimas: „Mes specialiai nesiruošėme rabino sutikimui, tik parodėme tai, kaip gaminame. Ir jeigu mūsų įmonė atitiko net košerinio maisto reikalavimus, vadinasi produkcija yra aukštos kokybės.“
Kelmiškių sviestas nėra pirmas produktas, kurį lietuvaičiai gamins žydams. Vilkyškių įmonių grupė, kuriai priklauso ir Kelmės pieninė, Izraeliui tiekia sūrius.
Iki šiol Kelmės pieninė gamino tik natūralų, be augalinių riebalų priemaišų sviestą. Žydai pateikė savo receptą ir pageidauja sviesto su augaliniais riebalais bei beta karotinu. Tačiau tie priedai taip pat turi būti tik aukštos kokybės ir atitikti košerinį sertifikatą.
Naujai senos tiesos
Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Arūnas Teišerskis sako, kad jo specialistams nekeistas ar nesuprantamas žydų požiūris maisto kokybę vertinti pagal gyvulių priežiūrą. Nėra abejonių, jog gerai prižiūrimo gyvulio mėsa sveikesnė, o karvės pienas, tą žino kiekvienas ūkininkas, yra ant jos liežuvio. Be to, sumušk karvę ir jos pienas pakeis skonį, taps kartesnis.
Už tai ir yra gyvūnų gerovės įstatymai, o už žiaurų elgesį su gyvūnais net numatyta baudžiamoji atsakomybė. Ir šiandien iš skerdyklų reikalaujama, kad gyvuliai patirtų kuo mažiau skausmo, streso. O žydai nuo neatmenamų laikų valgė tik tokių gyvulių mėsą, kurie paskersti pagal ritualinį skerdimo būdą, vadinamą shechitah, t. y. skerdimas be skausmo ir streso.
Kad pilve nerūgtų
Žydai yra kategoriški ir valgymo kultūros atžvilgiu. Jiems draudžiama maišyti pieniškus ir mėsiškus valgius, net jeigu jie būtų košeriniai. Jiems negalima valgyti majonezo, grietinės su mėsa, nes produktų maišymas pilve sukelia maisto rūgimą.
„Mums nereikėtų griebtis vaistų, jei į skrandį nekrautume visko kaip į šiukšliadėžę, derintume maisto produktus. Žydai ne tik nemaišo pieno ir mėsos produktų, bet juos valgo net atskiromis dienomis. Ir tai yra sveika“, – sakė A.Monkauskaitė.
Žydai ne tik draudžia vienu metu vartoti mėsišką ir pienišką maistą, bet negalima jo ir gaminti ant to paties stalo, indai mėsai bei pieno produktams turi būti atskiri ir laikomi skirtingose vietose.
Visas šviežias daržoves bei vaisius žydai laiko košeriniu maistu, tačiau jie turi būti itin gerai nuplauti. Argi ne tą patį mums kala dietologai, gydytojai, idant išvengtume žarnyno ligų? Beje, žydai daržoves ir vaisius itin kruopščiai valo dar ir todėl, jog kirmėlytė ar vabzdys, tegul ir netyčia nurytas, būtų ne košerinis maistas.
Nors anksčiau lietuviai neslepia pašiepdavę žydų mitybos ypatumus, bet šiandien pripažįsta, kad šaipytis nebuvę dėl ko.
Nijolė Petrošiūtė
