"Šiandien mes pasiekėme principinį sutarimą Vyriausybėje - euro įvedimo planas bus vykdomas keliais lygmenimis. Strateginiu lygmeniu bus įkurta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisija", - pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Jo teigimu, koordinaciniame lygmenyje veiks specialiai sukurta finansų ministro vadovaujama darbo grupė, į kurios veiklą įsitrauktų ir ūkio, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo, užsienio reikalų ministrai, taip pat Lietuvos banko atstovai. Jie savo ruožtu vadovautų ir dar smulkesnėms ekspertinio pobūdžio darbo grupėms.
R. Šadžius didelį dėmesį skyrė ir visuomenės informavimo euro įvedimo klausimais strategijai.
"Ties šiuo planu teks labai rimtai padirbėti. Pripažinkime, kad šiuo metu visuomenės nuostatos euro atžvilgiu yra pasikeitusios. (...) Manau, kad visuomenės švietimo klausimai bus sprendžiami esamo visuomenės informavimo biudžeto ribose", - kalbėjo finansų ministras.
Sutikdamas, jog viena pagrindinių euro įvedimo grėsmių - gyventojų baimė dėl nepagrįstai kilsiančių kainų, R. Šadžius ramino, kad planuojama pasiekti susitarimą su verslo atstovais, užtikrinsiantį, jog kainos nekils nesant tam ekonominio pagrindo.
"Nesant ekonominio pagrindo toms kainoms kilti, mes turėtumėme sutarti su verslu - yra numatyta pasirašyti tam tikrą susitarimą tarp valstybės ir verslo asociacijų bei atskirų didelių verslo įmonių laikytis tam tikrų gero elgesio taisyklių", - kalbėjo finansų ministras.
Kad galėtų įsivesti eurą Lietuva turi įgyvendinti Mastrichto kriterijus. Tai reiškia, kad jos fiskalinis deficitas turi neviršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola neturi būti didesnė nei 60 proc. metinio BVP ir kita.
Lietuva siekia įsivesti eurą 2015 m.
Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos BVP augs 3,1 proc. Tiek pat turėtų siekti ir vidutinė metinė infliacija.
