Spalio 8 dieną ekonomistė pateikė prognozes, kaip kitąmet keisis Lietuvos ekonomika, kainos ir darbo rinka bei kokių iššūkių gali sulaukti gyventojai.
Šildymas brangs, biokuras taip pat nepadės išvengti įtampos
Anot I. Genytės-Pikčienės, Europos dujų saugyklų užpildymo lygis šiemet yra žemas, o dujų kaina – maždaug 2,3 karto didesnė nei prieš metus.
Atsargų papildymą apsunkino užsitęsusi praėjusi žiema, aukštos kainos ir laukimas, kad geopolitinis konfliktas išsispręs.
Lietuvos šildymo ūkyje naudojamos ne vien dujos, bet ir biokuras.
„Užsitęsusi šalta žiema gerokai vėlino pasiruošimą naujajam sezonui, o drėgna vasara šiuos darbus dar labiau apsunkino. Rinkoje kilus disbalansui, kainos išlieka aukštos, todėl natūralu, kad ateinantis šildymo sezonas bus brangesnis“, – nurodė ji.
Prie didesnių gyventojų išlaidų, ekonomistės vertinimu, prisidės ir šildymo lengvatos atsisakymas.
Tačiau ji priminė, kad 2022 metais šildymo brangimas buvo gerokai stipresnis. Tuomet jis pabrango 1,8 karto.
Degalų kainos jau keičia gyventojų elgesį
Ekonomistė išskyrė pasaulinį dyzelino rinkos išsibalansavimą. Jį lemia sutrikęs tiekimas iš Persijos įlankos, išaugusios transportavimo sąnaudos ir sumažėję naftos perdirbimo pajėgumai.
Europa šiam šokui ypač jautri dėl dyzelino svarbos jos degalų struktūroje. Lietuvos regiono pažeidžiamumą didina ir didelė dyzelinių automobilių dalis bei senas jų parkas.
„Stebime mažmeninės prekybos degalais apyvartos traukimąsi realiąja išraiška. Tai rodo, kad gyventojai vartoja mažiau degalų ir reaguoja į įvykusį kainų šuolį“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė atkreipė dėmesį, kad, atmetus mokesčius, Lietuvos dyzelino kainos yra vienos mažesnių ir panašios į kaimyninių šalių. Tačiau skirtingi valstybių sprendimai mažinti mokesčius keičia konkurencines sąlygas ir skatina gyventojus degalų pirkti užsienyje.
Lenkija sumažino degalams taikomą PVM nuo 23 iki 8 proc., akcizus – iki Europos Komisijos leidžiamo minimumo, taip pat įvedė viršpelnių mokestį šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms.
Plačios intervencijos į kainas, jos vertinimu, valstybės biudžetui tenka mokėti brangiau ir iškraipo rinką. Vis dėlto Lietuvai būtina atsižvelgti į kaimynių sprendimus.
„Mūsų valstybė privalo vertinti tarptautinį kontekstą ir vengti nepalankaus mokestinio arbitražo. Smunkant degalų pardavimams šalyje, krizės metu būtina strategiškai peržiūrėti tiek akcizų politiką, tiek visą šio sektoriaus konkurencingumą“, – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.
Kitąmet gali grįžti maisto brangimas
Šiemet maisto kainų tendencijos buvo palankios. Kainos net šiek tiek sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais.
Tačiau užsitęsusi energetikos krizė gali šią kryptį pakeisti.
Didėjančios energijos kainos augina žemės ūkio ir transportavimo sąnaudas. Dujų kainos tiesiogiai veikia azoto trąšų gamybą, o kitų trąšų gamybai svarbios elektros kainos.
„Iki šiol maisto infliacija nebuvo fiksuojama. Kainos net šiek tiek krito, palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto užsitęsusi energetikos krizė gali sukelti naują infliacijos bangą žaliavų rinkose, nes kainų poveikio kanalų išlieka itin daug“, – akcentavo I. Genytė-Pikčienė.
Todėl, ekonomistės vertinimu, kitąmet didėja naujos maisto infliacijos bangos rizika.
Įtampa persiduoda ir palūkanoms
Energetikos kainų šokas veikia infliaciją ir centrinių bankų sprendimus.
I. Genytė-Pikčienė pristatyme nurodė, kad eurozonos infliacija priartėjo prie 3,8 proc. ir gerokai viršija siekiamą 2 proc. lygį, o finansų rinkos įskaičiuoja tolesnį palūkanų didėjimą kitąmet.
„Tarpbankinė palūkanų norma „Euribor“ jau sureagavo – rugpjūtį 12 mėnesių rodiklis peržengė 3 proc. ribą, o 6 mėnesių rodiklis pasiekė panašų lygį“, – pridėjo ji.
Vis dėlto aukštesnės palūkanos Lietuvos kreditavimo kol kas nesustabdo.
I. Genytė-Pikčeiėn pažymėjo, kad paskolų portfeliai auga, o neveiksnių paskolų dalis išlieka labai maža. Tai rodo palankią gyventojų ir įmonių finansinę būklę.
Pasaulinis kontekstas ir eksporto rizikos
JAV, pasak ekonomistės, šiemet naftos eksportą padidino 30 proc., o naftos produktų – penktadaliu, tačiau gavyba išaugo tik simboliškai. Ji neatmetė galimybės, kad prieš vidurio laikotarpio rinkimus JAV gali imtis eksporto ribojimų.
Pasauliui iki šiol išvengti didesnio naftos trūkumo padėjo ir Kinija, sumažinusi importą bei naudojusi sukauptus rezervus. Tačiau neaišku, kiek ilgai tokia situacija tęsis.
Europos pramonėje matyti gerėjančių lūkesčių, prie kurių prisideda augančios gynybos išlaidos.
Vis dėlto bendro pramonės atsigavimo dar nematyti, o Vokietijos energetikai imlios pramonės šakos tebepatiria sunkumų.
Skolos aptarnavimui – beveik 2 mlrd. eurų
I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad Lietuvos viešųjų finansų padėtis kol kas išlieka palanki, tačiau ateities perspektyvos kelia nerimą.
Remdamasi Valstybės kontrolės duomenimis, ji nurodė, kad per kelerius metus valdžios sektoriaus skola gali pasiekti 55 proc. BVP.
Dar didesnį nerimą kelia augančios skolos aptarnavimo išlaidos. Šiems mokėjimams skiriami pinigai mažina galimybes finansuoti viešąsias paslaugas ir kitus valstybės poreikius.
2029 metais Lietuvos skolos aptarnavimo išlaidos gali siekti beveik 2 mlrd. eurų. Šie mokėjimai mažins galimybes finansuoti pamatines viešojo sektoriaus funkcijas.
Lietuvai I. Genytė-Pikčienė siūlė atidžiai valdyti naujus įsipareigojimus. Gynybą ji išskyrė kaip prioritetą, tačiau kitų išlaidų didinimą ragino planuoti atsargiai.
Lietuva – tarp sparčiausiai augusių ES ekonomikų
Pirmąjį pusmetį Lietuva išliko sparčiausiai augusių Europos Sąjungos valstybių penketuke.
I Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad augimas didina biudžeto pajamas ir padeda išlaikyti šalies patrauklumą investuotojams, darbuotojams bei vietos verslui.
Tačiau tokį pat augimo tempą kitais ketvirčiais išlaikyti gali būti sunkiau.
„Pirmasis pusmetis iš tiesų buvo įspūdingas, tad kol kas galime džiaugtis įsitvirtinę sparčiausiai augusių Europos Sąjungos valstybių penketuke“, – akcentavo ekonomistė.
Visgi pasak I. Genytės-Pikčienės, atsiimtos pensijų kaupimo lėšos prisidėjo prie ekonomikos augimo, tačiau perteklinio vartojimo nesukėlė.
„Antrosios pensijų pakopos reformos įtaka vartojimui buvo itin jaučiama po pirmojo lėšų atsiėmimo etapo ir tai paskatino mūsų ekonomikos augimą“, – vaiškino ji.
Ekonomistės vertinimu, Lietuva kol kas išvengė tokio vartojimo šuolio, koks buvo stebimas Estijoje.
Savaitės pradžioje ECB vyriausiasis ekonomistas pažymėjo, kad palūkanų normų didinti gali neprireikti, nes eurozonos ekonomikos aktyvumą gali slopinti ir kiti veiksniai. Šis komentaras paskatino bent laikiną finansų rinkų reakciją.
Metinė infliacija pasiekė 6,7 proc.
I. Genytė-Pikčienė nurodė, kad naujausi metinės infliacijos duomenys rodo 6,7 proc. kainų augimą.
Pagrindinė priežastis išlieka energetika – degalų ir šildymo brangimas, tačiau jo poveikis jau persiduoda kitoms prekėms.
„Deja, tai dar ne pabaiga – artimiausiais mėnesiais infliacija išliks aukšta“, – pridėjo ji.
„Artea“ bankas prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė infliacija sieks 5,3 proc.
Dar birželį ekonomistai tikėjosi, kad šiemet darbo užmokestis augs 8,2 proc., tačiau antrąjį ketvirtį metinis augimas pasiekė 10 proc.
„Artea“ bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 3,3 iki 2,9 proc. Kitąmet prognozuojamas 2,3 proc. augimas.
Būsto kainų šuolis sunkina pirmojo būsto įsigijimą
Būsto rinka išlieka aktyvi, o rugsėjo duomenys sulėtėjimo dar nerodo.
I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį į skirtingų institucijų būsto kainų indeksus, rodančius dviženklį brangimą.
Jos pristatytais duomenimis, būsto kainos yra maždaug penktadaliu didesnės, o Lietuvos banko pasikartojančių sandorių indeksas Kauno miesto savivaldybėje rodo net maždaug ketvirtadalio augimą.
