Pagal naujus pasiūlymus ES lėšos gynybai padidėtų penkis kartus, tris kartus daugiau būtų skiriama migracijai ir sienų apsaugai, o mokslinių tyrimų biudžetas padvigubėtų – iš jų 35 proc. būtų skirta klimato ir biologinės įvairovės tyrimams.
Kartu su biudžetu EK pasiūlė ir naujus mokesčius, kurie padėtų papildyti bendras lėšas ir grąžinti skolas, susidariusias po COVID-19 pandemijos.
Visgi nauji pasiūlymai nudžiugino ne visus, nes kai kurioms sritims lėšų numatyta mažiau, nei buvo skiriama iki šiol.
Sprendimai nepalankūs ūkininkams?
Didelis nepasitenkinimas kilo tarp ūkininkų, mat naujame biudžete jiems yra numatyta mažiau lėšų, nei skiriama dabartiniu finansavimo laikotarpiu.
Paskutiniame ES ilgalaikiame biudžete bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirta 386,6 mlrd. eurų. O naujame biudžete šių sričių finansavimui rezervuota 302 mlrd. eurų suma.
Palyginti su 2021–2027 metų laikotarpiu, EK pasiūlytas biudžetas žemės ūkiui sumažėja apie 20 proc., skaičiuojant einamosiomis kainomis.
Anksčiau BŽŪP buvo finansuojama kaip atskira biudžeto eilutė, o dabar siūloma įsteigti naują fondą, apimsiantį tokias sritis, kaip žemės ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, sanglauda, migracija, sienų valdymas ir t.t. Siūlomas fondo dydis – apie 865 mlrd. Eur.
Lėšos iš šio fondo turėtų būti panaudojamos pagal Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą – dokumentą, kurį turės parengti kiekviena ES valstybė narė.
Protestuojančios ūkininkų grupės teigia, jog naujasis modelis gali reikšti padidėjusią konkurenciją dėl lėšų. Ūkininkai baiminasi, kad sujungus BŽŪP su kitomis politikos sritimis, žemės ūkio finansavimas taps mažiau prioritetinis ir mažiau užtikrintas.
Tokie pasiūlymai kelia pavojų
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė, kad toks biudžeto sumažinimas kelia didelį nerimą visos Europos žemdirbystės ir kaimo bendruomenei.
Pasak jo, toks EK siūlymas ŽŪR atrodo nepriimtinas – jis kelia pavojų ne tik ūkių gyvybingumui, bet ir pačiai Europos maisto sistemai, jos tvarumui ir strateginei autonomijai.
„Tai – 22,4 proc. mažėjimas, o vertinant infliaciją – iki 30 proc.
Toks siūlymas siunčia labai nepalankų signalą ūkininkams, ypač šeimos ūkių savininkams, kurie yra Europos žemės ūkio stuburas“, – komentavo ŽŪR pirmininkas.
Anot jo, ūkininkai susiduria su vis didesniais reikalavimais: gamtosaugos, klimato, gyvūnų gerovės, maisto kokybės srityse, todėl su augančiais reikalavimais privalo didėti ir finansinė parama. Deja, dabar matoma priešinga tendencija – finansavimo mažėjimas tuo metu, kai sektoriui reikia stabilumo ir investicijų.
Be to, pasak A. Svitojaus, EK siūlomas ES lėšų apjungimas į vieną fondą gali išskaidyti BŽŪP – sumažinti dėmesį, garantijas ir bendrą viziją.
„Tai reikštų ne tik administracinį susilpnėjimą, bet ir aiškių prioritetų nykimą, riziką, kad žemės ūkio poreikiai bus prislopinti tarp kitų sektorių interesų.
Tokie pokyčiai keltų grėsmę ilgalaikiam politikos nuoseklumui bei ūkininkų pasitikėjimui ES sprendimais“, – atkreipė dėmesį ŽŪR pirmininkas.
Anot jo, BŽŪP susilpnėjimas keltų grėsmę ES bendrosios rinkos principams.
„Kai didesnė atsakomybė už finansavimą atiduodama šalims narėms, atsiranda rizika nelygiavertėms sąlygoms, o tai pažeidžia ūkininkų konkurencinę aplinką visoje Europoje“, – pabrėžė A. Svitojus.
Sukeltų skaudžias pasekmes
A. Svitojus atkreipė dėmesį, kad jei ES finansavimas žemės ūkiui bus mažinamas, tai bus itin skaudus smūgis Lietuvai, nes daugelio šalies ūkių konkurencingumas dar tik kuriamas, o parama yra esminė gyvybingumo sąlyga.
„Jei finansavimas bus mažinamas, o parama išskaidoma, tai reikš mažesnes galimybes investuoti į modernizaciją, aplinkosauginius sprendimus, gyvulių gerovę ar jaunų ūkininkų įsitraukimą“, – dalijosi ŽŪR pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad svarbiausia nepamiršti, kad žemės ūkis yra ne tik ekonomikos šaka, o ir strateginė maisto gamybos sistema, nuo kurios priklauso visos Europos aprūpinimas kokybišku, saugiu ir vietoje užaugintu maistu.
„Pastarieji metai, įskaitant pandemiją ir karo Ukrainoje pasekmes, parodė, kad gebėjimas apsirūpinti maistu yra neatsiejama nacionalinio ir bendrojo saugumo dalis. Silpnindami žemės ūkio finansavimą, silpniname savo atsparumą, priklausomybę nuo importo ir prarandame strateginę kontrolę“, – atkreipė dėmesį A. Svitojus.
Dėl Lietuvos – daug neatsakytų klausimų
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pabrėžė, kad EK pateiktas pasiūlymas yra toli nuo to, ko dauguma ES žemės ūkio ministrų, taip pat ir Lietuvos, reikalavo.
Anot ministerijos, dauguma ES ministrų reikalavo nejungti BŽŪP ir Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimo į vieną fondą su kitomis sritimis, užtikrinti adekvatų biudžetą, išsaugoti dabartinę BŽŪP dviejų ramsčių struktūrą.
Visgi ŽŪM atkreipė dėmesį, kad kol kas nėra iki galo aišku, kaip šie pokyčiai paveiktų Lietuvos ūkininkus, kadangi EK dar nepateikė atsakymų į kai kuriuos aktualius klausimus.
„Kol kas nėra aišku, kokia pasiūlyto finansavimo dalis teks Lietuvai. Taip pat nėra atsakymo dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo tarp ES valstybių narių, ar išpildytas pažadas atsižvelgti į mūsų – kaip ES rytinio pasienio regiono – specifiką ir daugelį kitų aktualių klausimų.
Visas su Daugiamete finansine programa susijęs dokumentų rinkinys bus nagrinėjamas tiek ES Taryboje, tiek Europos Parlamente, todėl galutinis rezultatas gali keistis“, – komentavo ministerija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šieną galima nusipirkti.
Kitaip tariant, 1 ha pilnai pakanka arkliui (ir ne tik) auginti.
