Kipro finansų ministrui prakalbus apie kapitalo kontrolės priemones, kurios turėtų sustabdyti lėšų nutekėjimą iš šalies, islandai nejučiomis turėjo prisiminti penkerių metų senumo įvykius, kuomet žlugus vietos bankams vyriausybei teko griebtis panašių priemonių. Prabėgus penkeriems metams Islandija paskelbė pratęsianti kapitalo judėjimo apribojimus neribotam laikui, rašo „Reuters“.
2008 metais Islandijos darbdavių konfederacijos pirmininkas ragino parlamentą susilaikyti nuo tokio drastiško sprendimo, tačiau nesulaukė nei parlamentarų, nei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) palaikymo.
Islandijos bankinė sistema 2008 metais dešimt kartų viršijo metinį šalies BVP. Bankų žlugimo akivaizdoje vyriausybė nutarė apsaugoti vietos indėlininkus ir palikti likimo valiai užsienio investuotojus.
Griežta kapitalo kontrolė ir atsisakymas atlyginti nuostolius užsienio indėlininkams išgelbėjo šalį nuo žlugimo, o valiutos devalvacija padėjo Islandijai grįžti į augimo kelią greičiau nei buvo prognozuota.
Kritikai sako, kad ilgainiui kapitalo judėjimo ribojimas duoda daugiau žalos nei naudos, sumažėja investicijos ir pradeda formuotis atskirų turto rūšių burbulai.
„Ilguoju laikotarpiu kapitalo suvaržymo priemonės kainuos brangiai ir atbaidys potencialius investuotojus. Rasti pateisinimų, kodėl reikia įvesti kapitalo kontrolę, yra gana paprasta, kur kas sunkiau atsisakyti tokių suvaržymų“, – sako Islandijos bendrovės „Ossur“ vadovas Jonas Sigurdssonas.
Islandija netaiko kapitalo srautų ribojimo importuotojams ir eksportuotojams bei leidžia mokėti palūkanas užsienio kreditoriams. Vis dėlto į užsienį vykstantys islandai gali įsigyti tik ribotą kiekį užsienio valiutos, užsieniečių indėliai ir obligacijos tebėra įšaldytos.
Bene didžiausias skirtumas tarp Kipro ir Islandijos yra valiuta. Islandijos krizės metu buvo pasklidusios kalbos apie galimybę įsivesti Kanados dolerį arba eurą. Islandai tikėjo, esą pagrindinis vaistas nuo krizės yra monetarinė politika.
Kipras yra supančiotas narystės euro zonoje ir neturi galimybės nuvertinti savo valiutos.
Abi šias nedideles valstybes vienija ekonominio modelio panašumai – reikšmingas turizmo ir bankų indėlis į šalies ūkį. Abi, siekdamos išvengti finansų griūties, buvo priverstos pasitelkti kapitalo judėjimo suvaržymą.
2008 metais Islandija tikino, kad kapitalo suvaržymas tėra trumpalaikis ir truks, kol bus stabilizuota valiuta. 2009 metais vyriausybė žadėjo per kelis mėnesius panaikinti apribojimus. Šiandien Centrinio banko vadovas Maras Gudmundssonas pripažįsta, jog suvaržymai bus pratęsti neribotam laikui.
Islandijos kronai išgelbėti skirta priemonė tapo našta vietos verslui bei ekonominiam atsigavimui.
TVF žadėjo Islandijai 4,5 proc. siekianti kasmetinį augimą nuo 2011 iki 2013 metų, tačiau tikrovėje ūkis augo perpus lėčiau. Investicijų dydis per šį laikotarpį vidutiniškai siekė 15 proc. BVP. Šis skaičius tapo antirekordu.
Anot Islandijos verslo atstovų, kapitalo suvaržymai trukdo pritraukti užsienio investicijas ir privilioti kvalifikuotą darbo jėgą iš užsienio.
J. Sigurdssono teigimu, tarptautinėms bendrovėms vykdyti veiklą šalyje, kurią varžo griežtos kapitalo srautų kontrolės taisyklės, yra beveik neįmanoma.
2011 metais „Ossur“ pasitraukė iš Islandijos vertybinių popierių biržos ir sutelkė dėmesį į bendrovės įtraukimą į Kopenhagos biržą. Tiesa, vėliau Islandijos institucijos privertė bendrovę įsitraukti ir į vietos biržą, tačiau dalyvavimas dvejose biržose vienu metu padėjo įmonei sutvarkyti savo finansus.
Liberalumu garsėjantis TVF palaikė ryžtingus Islandijos planus palikti bankus likimo valiai ir įvesti griežtas kapitalo kontrolės priemones. TVF vadino Islandiją pavyzdžiu visai Europai, kuri neretai įsitraukia į ilgas diskusijas ir lėtą sprendimų priėmimo procesą.
M. Gudmundssono teigimu, Islandija galės pašalinti kapitalo judėjimo kliūtis tik tada, kai turės pakankamą užsienio valiutos rezervą ir biudžeto perteklių. Šios dvi priemonės leistų atsilaikyti prieš kapitalo pasitraukimą.
Per pastaruosius metus Islandijos bankų sektorius susitraukė penkis kartus ir šiuo metu vos du kartus viršija šalies BVP. Šalies bankų sistema tapo tvirtesnė ir patikimesnė.
Islandai sako matantys šviesą tunelio gale ir turi viltį, kad po kelerių metų viskas grįš į senas vėžes, tačiau per tą laiką dar teks įveikti ne vieną kliūtį.
„Patekome į užburtą ratą. Kad galėtume toliau augti, mums reikia investicijų, tačiau tol, kol egzistuos kapitalo judėjimo kontrolė, žmonės nenorės nukreipti pinigų į Islandiją, o atsisakę kontrolės galime patirti naują krizę“, – sako „Arion“ ekonomistas Hafsteinnas Gunnaras Haukssonas.