Manoma, kad Tūkstantmečio karta (13-29 metų amžiaus žmonės) siekia padaryti Žemę geresne vieta gyventi, tačiau Generate Insight apklausa parodė ką kitą. Nepaisant to, jog jaunimas turi pakankamai žinių apie aplinkos apsaugą ir daromą žalą gamtai, visgi šios kartos atstovai praktikoje turimų žinių beveik nenaudoja, nes dažniausiai jie neturi nuomonės dėl ekologiškų (“žaliųjų”) produktų arba jaučiasi bejėgiais ką nors pakeisti. 13-29 metų respondentų apklausa, atlikta Generate Insight, siekiant sužinoti, kaip Tūkstantmečio kartos atstovai supranta žaliųjų judėjimą bei išsiaiškinti prekinių ženklų bandymus būti “žaliais”.
Atlikus tyrimą išaiškėjo žodžiai ar jų sąsajos, kurie respondentams labiausiai asocijuojasi su „žaliuoju judėjimu“: erzinantis – 4 proc., skeptiškas – 5 proc., atimantis daug laiko – 7 proc., baimė – 8 proc., naujas – 29 proc., labai modernus – 29,5 proc., laimingas – 31 proc., gaivinantis – 40 proc., realybė – 42,5 proc., „kietas” – 50 proc., nuovokus – 62 proc., atsakingas – 75 proc. Kiti: seksualus – 3,6 proc., moksliukiškas – 3,4 proc., nuobodus – 1,3 proc.
Apklausa atskleidė, kad 76 proc. 13-29 metų Tūkstantmetininkų mano, jog prekinių ženklų gamintojų įsitraukimas į žaliųjų judėjimų veiklą yra labai svarbus, 71 proc. apklaustų paauglių (nuo 13 iki 17 metų) teigia, kad jeigu jiems reikėtų rinktis tarp pigesnio ar ekologiško produkto, jie pasirinktų pirmąjį. Ir priešingai, dauguma vyresnių Tūkstantmetininkų pasirinktų brangesnį, tačiau propaguojanti ekologiją prekinį ženklą. Įdomu tai, kad daugumai apklaustųjų Tūkstantmetininkų iškilo klausimas, kodėl produktai, kurie yra naudingesni aplinkai – brangesni. Generate Insight pažymėjo, kad didesnė kaina be nuoseklaus paaiškinimo daugeliui pirkėjų sumažiną norą “priimti” žaliąjį judėjimą, t.y. pirkti tokius produktus.
Tyrimas taip pat atskleidė dar vieną aspektą, atgrasantį Tūkstantmetininkus nuo žaliojo judėjimo – pati siūlomu produktų “žalia” reikšmė nėra jiems suprantama.
Kiti apklausos atradimai
74 proc. Tūkstantmetininkų tiki, kad jie gali prisidėti prie pokyčių Žemėje, ir gal kažkąpakeisti, tačiau šis skaičius žymiai mažesnis tarp 13-17 metų, nei tarp vyresnio amžiaus respondentų. Tik 48 proc. 13-17 metų apklaustųjų mano galį prisidėti prie problemų mažinimo, likusiems problemos atrodo per didelės, kad galėtu ką nors padaryti.
Žaliojo gyvenimo būdo propagavimas: 87 proc. Tūkstantmetininkų skirsto atliekas; 84 proc.išjungia šviesas, kai jomis nesinaudoja; 80 proc. stengiasi sunaudoti mažiau vandens; ir ir 73 proc. naudoja energiją taupančias elektros lemputes.
Trys didžiausios kliūtys, su kuriomis susiduria ši karta: ekologiškų produktų kaina (41 proc.); nepakankamas pagrindimas, jog tokių produktų vartojimas iš tiesų kažką keičia (24 proc.); ir vartojimo/naudojimo paprastumas (12 proc.).
76 proc. Tūkstantmetininkų jaučia, kad yra svarbu arba labai svarbu, jog į žaliąjį judėjimą įsitrauktų prekinių ženklų gamintojai; 65 proc. 18-21 m. Tūkstantmetininkų aktyviai dalyvauja Žemės dienos renginiuose.
53 proc. Tūkstantmetininkų teigia, kad jie labai daug žino apie žaliąjį judėjimą, tačiau yra „visada pasiruošę sužinoti daugiau“.
54 proc. Tūkstantmetininkų teigia, kad jiems rūpi gamtos problemos ir jie norėtų labiau įsitraukti į šį judėjimą.
37 proc. Tūkstantmetininkų nori būti labiau žali, tačiau tiesiog nežino kaip tai padaryti. 79 proc. Tūkstantmetininkų teigia, kad informaciją apie žaliąjį judėjimą jie gauna iš interneto, tuo tarpu 85 proc. Tūkstantmetininkų nuo 13 iki 17 metų teigia, kad pagrindinis jų ekologinio ugdymo šaltinis yra mokykla.
Janis Gaudelli, SVP ir Generate Insight vadovas mano, kad prekinių ženklų gamintojai, kurie įvairiais būdais informuoja Tūkstantmetininkus apie aplinkos teršimo žalą, sulauks atsako ateityje ir šios kartos atstovai, pasirinkdami vienokį ar kitokį produktą, prisimins ir panaudos turimą informaciją.
