Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš 3 mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po to.
Pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus kreipiasi po 13 mėnesių, jis praranda 1 mėnesio pensiją, jeigu po 14 mėnesių – 2 mėnesių pensiją ir t.t.
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisas, kuriomis tokią tvarką siūloma keisti. Už jas balsavo 79 Seimo narių, 2 buvo prieš, o 3 susilaikė.
Jeigu įstatymas bus galutinai priimtas, jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.
Kiek padidės pensija
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pavėlavus pateikti prašymą dėl pensijos skyrimo būtų laikoma, kad žmogus paprašė atidėti jos mokėjimą. O už pensijos atidėjimą ji būtų padidinta.
„Siekiant mažinti galimus senatvės pensijų gavėjų <...> praradimus, įstatymo projektu siekiama nustatyti teisinį reguliavimą pagal kurį asmuo, įgijus teisę gauti senatvės pensiją pagal šį įstatymą, bet dėl jos skyrimo kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, būtų laikoma, kad jis pageidauja atidėti senatvės pensijos skyrimą, jei jis yra įgijęs bent minimalų stažą senatvės pensijai skirti“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Be to, jomis siekiama nustatyti atidėto senatvės pensijos skyrimo senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys apskaičiuojamos nustatyta tvarka padidinamos 8 proc. už kiekvienus atidėtus paeiliui einančius 12 mėnesių, išskyrus nustatytus atvejus.
Taigi, priėmus pataisas, jei žmogus per 12 mėnesių nesikreips dėl pensijos, tuomet bus laikoma, kad jis paprašė jos skyrimą atidėti metams. O už pensijos atidėjimą metams, pati pensija būtų didinama 8 proc.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 667 eurai per mėnesį. 8 proc. šios sumos yra kiek daugiau nei 53 eurai per mėnesį arba 640 eurų per metus.
Dėl pensijos vėluoja tūkstančiai gyventojų
„Sodra“ skaičiuoja, kad per 2024 m. naujai paskirta 34 114 senatvės pensijų.
Praėjusių metų pabaigoje buvo 4 673 gyventojai, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.
„Žmonės nesikreipia dėl pensijos skyrimo dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, gyvena ir dirba kitoje šalyje, kur senatvės pensijos amžius yra didesnis, todėl neatkreipia dėmesio, kad Lietuvoje jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus.
Dalis žmonių laiku nesikreipia dėl pensijos, kadangi serga, ilgai guli ligoninėje. Yra atvejų, kad dėl pensijos skyrimo nesikreipia žmonės esantys laisvės atėmimo vietose“, – komentavo „Sodra“.
Ji primena, kad jei žmogus kreipėsi vėliau nei jam sukako senatvės pensijos amžius, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo gavimo dienos.
„Siekiama, kad ateityje visos išmokos ir pensijos būtų pervedamos automatiškai, be papildomo žmogaus prašymo, tačiau šiuo metu senatvės pensijai apskaičiuoti ir paskirti būtina pateikti prašymą.
Daugelis į pensiją išeinančių žmonių turi stažo iki 1994 metų, o to laikotarpio informacija apie apdraustuosius dar nėra suskaitmeninta. Todėl žmonės patys turi pateikti „Sodrai“ darbo knygeles ar kitus dokumentus, įrodančius stažą iki 1994 metų, kad skiriant pensiją būtų įvertinti visi jų darbo laikotarpiai. Pateikdamas prašymą, žmogus taip pat nurodo, į kokią sąskaitą pageidauja gauti pinigus“, – aiškino „Sodra“.
Ji nurodė, kad valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu. Todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms.
Kitaip tariant, jeigu žmogus laiku nepaprašo pensijos, jam neišmokėti pinigai naudojami kitų gyventojų išmokoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
