Sustojus vartojimo traukiniui, rinka atvėrė skaudulį - parodė pirkėjams tikrąją vartojamųjų daiktų vertę. Pirkėjas šiandien užsukęs į parduotuvę gali nusigraužti nagus iš pykčio, išvydęs, kad prekė, kurią jis įsigijo už tūkstantį litų, dabar siūloma vos už kelis šimtus.
Vartotojų emocijos prekybininkams nerūpi - jie, kaip ir bet kuris lietuvis šiandien, suka galvas, kaip išgyventi ir išvengti bankroto šmėklos.
Kalta „rinka“
Ar išpūstos plataus vartojimo prekių kainos, subliuškusios visuotinio sunkmečio dėka, nekalba apie tai, jog ištisus metus vartotojų teisės buvo pažeidinėjamos? Į šį klausimą atsakymo nėra. Vartotojų teisių instituto ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai tikino, kad kalbėti apie tai - ne šių įstaigų kompetencija.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo spaudai Vito Jono Ūso teigimu, Lietuvoje verslo kainas, kaip ir visame Vakarų pasaulyje, reguliuoja rinka. Nėra institucijos, kuri turėtų teisę nurodinėti prekybininkams antkainių dydį.
Dėl to, kas šiuo metu vyksta parduotuvėse, tarnyba nesulaukė nė vieno skundo.
„Jeigu tikrą daikto kainą pamatęs vartotojas pasijustų apgautas ir surašytų mums skundą, vargu ar galėtumėm jam kuo nors padėti. Tarnyba tiria skundus dėl maisto ir ne maisto produktų, prekių kokybės, nesąžiningos konkurencinės veiklos ir panašiai“, - kalbėjo V. Ūsas.
Siūlo pusvelčiui
Pradėjus domėtis, ar šiuo metu prekybos centruose ir parduotuvėse skelbiamos didžiulės nuolaidos jau pasiekė dugną, prekybininkai taip pat buvo nekalbūs. Beveik visi verslininkai tvirtino nenorintys viešai komentuoti vidaus kainų politikos.
Vienas iš prekybininkų, prekiaujantis batais, dienraščiui prisipažino, kad iki krizės Lietuvoje batus parduodavo su 100 proc. antkainiu. Pardavęs bent pusę prekių, likusiąją dalį jis drąsiai galėdavęs parduoti net su 50 proc. nuolaida ir net tuomet gaudavo pelno.
Dar vieno prekybos tinklo atstovė prisipažino, kad nerasdami kitos išeities, kaip padidinti pardavimus, parduotuvių savininkai nusprendė vartotojus vilioti 60 proc. nuolaidomis. Dėl to tūkstantį litų kainavusi striukė jos vadovaujamoje parduotuvėje dabar kainuoja tik 400 litų.
„Šiandien praėjusių metų drabužių kolekciją mes parduodame pigiau nei savikaina, nes išeities nėra. Tačiau stebėdami kokio dydžio nuolaidas skelbia kitos parduotuvės, spėjame, jog kai kurias prekes verslininkai yra įsigiję už kelis litus, o pardavinėjo už keletą šimtų“, - tikino pokalbininkė.
Ji mano, kad per šiuos metus dauguma parduotuvių bus priverstos užsidaryti.
„Jeigu prieš mėnesį dar gyvenome normaliai ir prekyba vyko, tai vasarį viskas baigėsi. Žmonės nebeturi grynųjų pinigų, neužsuka net pastovūs klientai, kurie sau tikrai daug leisdavo. Parduotuvės savininkai už galvų susiėmę vaikšto - nauja pavasario - vasaros drabužių kolekcija dar nepristatyta, o senosios ir pusvelčiui neperka. Žinau, kad greitai darbuotojams algos bus sumažintos net 20 procentų“, - guodėsi pavardės nenorinti viešinti klaipėdietė.
Rojus moterims
Ko gero, pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį šiemet nuolaidos yra skelbiamos naujoms drabužių bei avalynės kolekcijoms. Prekybininkai nepraleidžia nė vienos akcijoms tinkamos progos. Pavyzdžiui, viena uostamiestyje esanti parduotuvė pirkėjams dovanoja čekius, su kuriais kovo 8 dienos proga visą savaitę bet kurią prekę bus galima įsigyti su 30 proc. nuolaida.
Kitos parduotuvės, skelbiančios apie persikraustymą į kitas patalpas, drabužius parduoda už pus3 kainos.
Nepaisant tokių bandymų susigrąžinti pirkėjus, dauguma jų, ypač grįžusių iš užsienio, vis tiek nesupranta, kodėl net ir su 50 proc. nuolaidomis kai kurios prekės mūsų parduotuvėse yra brangesnės nei kitose šalyse.
Skaičiai
Praėjusių metų rudenį viename parduotuvių tinkle moteriškų žieminių batų pora kainavo 349 Lt., vasarį tie patys batai parduodami už 99 Lt.
Lietpalčiai iš naujo sezono kolekcijos: sausį - 459 Lt, vasarį - 220 Lt.
Vyriški batai: metų pradžioje - 400 Lt, vasarį - 100 Lt.
Sportiniai garsios firmos moteriški marškinėliai: 2008-ųjų pradžioje 179 Lt., pabaigoje - 50 Lt.
Vaida Jutkonė
